Jeigu XVI Vyriausybė ir dirbs taip, kaip buvo sudarinėjama, gali būti linksmiau nei su A.Valinsko dainorėliais ir tvenkinių prižiūrėtojais.
Rimtai kalbėti apie ministrus, nemažai kurių – lyg katės maiše, atneštos prezidentei paskutinę akimirką ir patvirtintos net neatrišus maišo, neišeina. Tad šiandien žvilgtelkime į Vyriausybę taip, kaip ji buvo renkama – atsainiai.
Premjeras A.Butkevičius. Jis labai greitai galvoja, todėl dažnai persigalvoja. Ką iš tiesų galvoja, turės nustatyti specialios darbo grupės.
Finansų ministras R.Šadžius. 2008 m. artėjančią krizę nuslėpęs R.Šadžius antrą kartą į ministro kėdę sėdo „smarkiai patobulėjęs“. Kur? Studijuodamas teisės doktorantūroje. Ko gero, tai pati geriausia vieta tobulėti finansų ministrui.
Ūkio ministrė B.Vėsaitė. Savo begaline kompetencija turėtų greitai atvėsinti vėl pradėjusį kaisti šalies ūkį.
Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius. Nėra ko jam pavydėti begalinių vizitų – juk teks kalbėti ne tai, ką jis galvoja, o ką galvoja prezidentė. O ponia dažnai galvoja ne itin diplomatiškai.
Krašto apsaugos ministras J.Olekas. Pagaliau krašto apsaugai vėl grįžta vadovauti vyras, nors ir su varlyte.
Žvilgtelkime į Vyriausybę taip, kaip ji buvo renkama – atsainiai.
Susisiekimo ministras R.Sinkevičius. Perspektyvus. Vairavimo egzaminą pas prezidentę išlaikė net nespėjus paduoti kavos puodelio.
Sveikatos apsaugos ministras V.Andriukaitis. Žmogus, bet ką galintis išvesti iš proto. Gal to ir reikia sveikatos apsaugos sistemai, kurios iki šiol nesuvaldė nė vienas ministras?
Teisingumo ministras J.Bernatonis. Teisingumo ministerija bus institucija, mokėsianti algą žmogui, kurio tikrasis darbas – visur vaikščioti paskui A.Butkevičių.
Vidaus reikalų ministras D.A.Barakauskas. Vidaus reikalai – ta sritis, kurią jis išmano ne blogiau nei visas kitas, kurių neišmano.
Aplinkos ministras V.Mazuronis. Tokia jau partijos karma: R.Paksas iki šiol nekaltas – aplinka buvo kalta. Dabar ir jo įpėdinis V.Mazuronis galės sakyti, kad jis nekaltas dėl to, jog aplinka kalta.
Kultūros ministras Š.Birutis. Jis su kultūra turi mažai ką bendro, todėl pažadėjo tęsti ankstesnių valdžių vykdytą kultūros politiką. Jei taip, kultūra ilgai netemps ir Š.Biručiui teks prisiminti bankroto administratoriaus profesiją.
Švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis. Profesorius. Proktologas. Drąsus paskyrimas, originali Lietuvos žemojo ir aukštojo mokslo būklės bei susirgimo diagnozė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė. Ji bandys įrodyti, kad ir Lietuvoje kiekviena lektorė gali valdyti jei ne valstybę, tai bent ministeriją.
Energetikos ministras J.Neverovičius. Mažiausia ministerija – mažiausiam koalicijos partneriui. Toli siekiantis sprendimas: jei energetikos laivas vėl pasuks link Maskvos, žinosime, kuri tautinė mažuma kalta.
Žemės ūkio ministras V.Jukna. Net keista, kad Darbo partijai priklauso toks kompetentingas ir nepriekaištingos reputacijos žmogus. O gal ir jis veda ne tik baltąją, bet ir juodąją buhalteriją?
