Seimo pirmininko krėsle ramiai sėdėjusiam V.Gedvilui rimtų priekaištų neturėjo nei savi, nei svetimi. Priekaištų buvo tik pirmajam jo pavaduotojui V.Gapšiui, kurį pirmos instancijos teismas pripažino kaltu Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje. V.Gapšį jo vadovaujama Darbo partija gynė taip, kad net putos tiško iš švento įkarščio, bet kai paaiškėjo, kad interpeliacija partijos pirmininkui gali pavykti, įkarštis akimirksniu dingo, o kartu su V.Gapšiu meškeres susivyniojo ir V.Gedvilas. Iš solidarumo, kaip pats sakė. Nors iki tol net žvejoti nesiruošė.
Dabar – antras raundas. Darbo partijos lėlininko V.Uspaskicho nurodymu į Seimo pirmininkės kėdę įsodinta L.Graužinienė tik rinkimų dieną buvo „moteriškai paslaptinga“. Patogiai įsitaisiusi L.Graužinienė parodė, kad yra ne tik ori, bet ir „honorava“.
Aiškiausiai suformuluotas Seimo pirmininkės ir laikinosios Darbo partijos vadovės priekaištas skamba taip: ministrai padarė gerų darbų, bet gal nesugebėjo pakankamai gerai parodyti, kad juos padarė, reikia jiems padėti.
Naujoji Seimo pirmininkė greitai išsitraukė diržą ir juo ėmė čaižyti ne opoziciją ar koalicijos partnerius, o savus, Darbo partijos deleguotus ministrus: Švietimo ir mokslo ministerijos vadovą D.Pavalkį ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovę A.Pabedinskienę. Visi net pritūpė iš netikėtumo. Kodėl? Už ką?
L.Graužinienei kol kas nepavyksta paaiškinti, kuo jai neįtiko ministrai. Aiškiausiai suformuluotas Seimo pirmininkės ir laikinosios Darbo partijos vadovės priekaištas skamba taip: ministrai padarė gerų darbų, bet gal nesugebėjo pakankamai gerai parodyti, kad juos padarė, reikia jiems padėti.
Nerimtai kažkaip skamba, ypač turint galvoje, kad Darbo partijai atstovauja dar du ministrai, kuriems L.Graužinienė priekaištų neturi.
Žemės ūkio ministras V.Jukna ir kultūros ministras Š.Birutis, Seimo vadovės nuomone, dirba gerai. Kodėl? Remkimės L.Graužinienės logika: nieko nepadarė, bet sugeba parodyti, kad kažką darė, todėl jiems padėti nereikia.
Išties, jei ne keli pataikūniški interviu valdiškų užsakymų ištroškusioje žiniasklaidoje, būtume tikriausiai jau pamiršę, kad Žemės ūkio ministerijai vadovauja V.Jukna. Rusijos paskelbta lietuviškų pieno produktų blokada taip pat parodė, kad V.Jukna, jau metus praleidęs ministro kėdėje, vis dar yra didelis nulis tiek Rusijos valdininkų koridoriuose, tiek ir Lietuvos politikoje. Kai turi tokį nulį žemės ūkio ministro kėdėje, derėtis su Rusijos veterinarais į Maskvą tenka siųsti premjero patarėją sveikatos klausimais.
Š.Biručio darbų kultūros baruose irgi reikia ieškoti kaip juodos katės tamsiame kambaryje. Užtat ministras kiekviena proga šneka, kad kultūra patiria tikrą genocidą, kad kultūros darbuotojų atlyginimus reikia būtinai didinti. Pašneka, o paskui Vyriusybė paskelbia, kad kitais metais jos prioritetas kultūros srityje – ne atlyginimų, o bibliotekų prieinamumo didinimas. Kam nepatiktų toks ministras? Tikras lobis bet kuriai partijai ar Vyriausybei, tik ne sričiai, kuriai jis vadovauja.
Tad kuo už V.Jukną ir Š.Birutį blogesni D.Pavalkis ir A.Pabedinskienė, kad užkliuvo net ne svetimiems, o saviems? Nepasikonsultavusi su V.Uspaskichu L.Graužinienė į šį klausimą tikriausiai neatsakytų.
Akivaizdu, kad per metus ministrės kėdėje A.Pabedinskienė taip ir neišaugo lektorės sijonuko ir, turėdama daugybę kompetencijų, už kurias ir buvo paskirta ministre, taip ir neįgijo kompetencijos socialinių reikalų srityje. Bet jos buvimas ministrės kėdėje ir prezidentei D.Grybauskaitei, ir premjerui A.Butkevičiui naudingas bent jau tuo, kad A.Pabedinskienė netrukdo dirbti ministerijos specialistams ir nesiveržia vadovauti tam, apie ką neturi jokio supratimo.
Iš akademinės medicinos srities atėjęs D.Pavalkis ministerijoje greitai apsiprato ir pradėjo ne tik imti algą, bet ir formuoti švietimo strategiją, stumti į priekį aukštųjų mokyklų, egzaminų strategijos pokyčius. Gerai tai ar blogai, kitas klausimas, bet apie jį L.Graužinienė neturi jokio supratimo.
Abstraktūs L.Graužinienės A.Pabedinskienei ir D.Pavalkiui reiškiami priekaištai rodo, kad šuo ne ten pakastas, kur jo siūlo ieškoti Seimo pirmininkė.
Gali būti, kad L.Graužinienė gavo nurodymą tapti griežta vadove, pabandyti tapti trečiuoju galios centru šalia prezidentės ir ministro pirmininko.
O kas gi daugiau jos gali bijoti ir klausyti? Kol kas niekas, tik savi, bet svetimi V.Uspaskichui. Štai ponia Loreta ir mojuoja dirželiu per tas sėdynes, kurias pasiekia.
„Juodosios buhalterijos“ bylos ir krintančių reitingų nualintai Darbo partijai tai būtina, nes su kiekvienu mėnesiu ši politinė jėga turi vis mažiau galimybių patraukti rinkėjų dėmesį. V.Uspaskichas tikriausiai suprato, jog jo ir įpėdinio V.Gapšio turėtus kozirius išmušė pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė.
Jis tikriausiai nesitiki, kad bausmę panaikins Apeliacinis teismas, todėl L.Graužinienė – vienintelis partijos šansas išlikti valdžioje ir nesubyrėti. V.Gedvilas šiam vaidmeniui buvo per daug pilkas ir per mažai akiplėšiškas, todėl jam pasiūlyta prabangi tremtis į Europos Parlamentą.
Kodėl tuomet L.Graužinienė, bandydama įgyti daugiau galios, puola savus, o ne svetimus? Sudėtingas klausimas, bet atsakymas gali būti labai paprastas: o kas gi daugiau jos gali bijoti ir klausyti?
Kol kas niekas, tik savi, bet svetimi V.Uspaskichui. Štai ponia Loreta ir mojuoja dirželiu per tas sėdynes, kurias pasiekia. Š.Birutis jai neįkandamas, nes jau seniai šalia V.Uspaskicho, V.Juknai gal ir uždrožtų, bet užteko pokalbio telefonu, nes iš šios ministerijos, per kurią ir jai pavaldžias įstaigas srūva ES milijardai, gali nubyrėti ne tik 5 procentai. Belieka tik A.Pabedinskienė ir D.Pavalkis.
Į šį rinkėjams skirtą žaidimą būtų galima nekreipti didelio dėmesio, jei ne vienas klausimas: kiek toli pasiryžusi eiti Darbo partija, bandydama „šeškę“ Loretą paversti bent jau dama valdžios kortų kaladėje? Gali būti, kad bus prieita iki minėtų dviejų ministrų atstatydinimo. Tuomet naujas konfliktas su prezidente – garantuotas, nes per šiuos metus nebuvo girdėti, kad į Darbo partiją įstotų protingų žmonių, galinčių tapti socialinės apsaugos ir darbo bei švietimo ir mokslo ministrais.
Jeigu L.Graužinienė V.Uspaskicho nurodymu užsispirtų ir eitų į atvirą konfliktą su prezidente D.Grybauskaite, nenorinčia patvirtinti specialiai parinktų prastų kandidatų ministrais, per Naujuosius metus rinkėjus tikriausiai pralinksmintų ne teismo iškastruoto „Piervyj Baltijskij kanal“ ES šalyse sukurta naujametė mišrainė, o Vyriausybės ar net valdančiosios koalicijos krizės kokteilis.
