Po to, kas nutiko pastarosiomis savaitėmis ir kas buvo prišnekėta, tampa aiškiau, kodėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiui Ramūnui Karbauskiui iš visų jėgų, net paminant savo beribį ego, klijuojant valdančiąją koaliciją iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo, „Tvarkos ir teisingumo“ partijų bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos, premjeras S.Skvernelis pabrėžtinai laikėsi nuošaly – iš pradžių atostogavo Ispanijoje, iš jos grįžęs užsidarė Vyriausybėje, leido laiką vidiniuose pasitarimuose ir tik baigiamajame etape išlindo į viešumą ir, tarsi nenoromis, užbaigė koalicijos statybą savo parašu ne po koalicijos sutartimi, o po sutarties priedu, kuriame paskirstyti postai Vyriausybėje.
R.Karbauskis šiaip ne taip, net paskolinęs savo dešiniąją ranką Agnę Širinskienę subyrėjusiai „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai, subūrė valdančiąją koaliciją, bet prarado premjerą S.Skvernelį. Arba, kitaip tariant, būrė koaliciją sau, o subūrė S.Skverneliui, kuris jį nori kaip panaudotą skudurą išmesti, net nepadėkojęs už titanišką darbą.
Galima spėti, kad R.Karbauskiui toks įvykių posūkis yra netikėtas. Niekada neklystantis ir savo genialumu neabejojantis LVŽS lyderis staiga pasijuto apžaistas kaip vaikas, nors atrodė, kad valdė padėtį lentoje ir stumdė šaškes kaip tik norėjosi.
Pirmasis rimtas skambutis buvo nurodymui apleisti Seimo pirmininko postą, kurį R.Karbauskis įpiršo koalicijos partneriams socialdarbiečiams, apleisti atsisakęs Viktoras Pranckietis. Ne kartą R.Karbauskio viešai menkintas Seimo pirmininkas staiga išsitiesė ir rėžė atgal – taip, lyg būtų koks Gabrielius Landsbergis. Kaip visuomet, aistringai ir karštligiškai įsivėlęs į žodžių kovą su V.Pranckiečiu R.Karbauskis praleido pro akis, kad sodo žinovas, nors ir turėdamas trečią postą valstybėje, net ir po dvejų su puse jame praleistų metų dar nėra toks didelis, kad būtų savarankiškas.
Greitai už V.Pranckiečio figūros išdygo S.Skvernelis, nedviprasmiškai pareiškęs, kad R.Karbauskio vadovavimas LVŽS iš valdžios olimpo vis sparčiau ritina į politinę bedugnę, todėl jei partija nori išlikti, jai būtina iš pagrindų keistis ne tik vertybiškai, bet ir vadovybės prasme. Dar vienas aiškiau nei aiškus signalas – antradienį vienas ištikimiausių S.Skvernelio bendražygių, jo rinkimų į prezidentus štabo vadovas V.Bakas paskelbė paliekantis LVŽS frakciją Seime. S.Skvernelis labai apgailestauja, bet bendražygio žingsnį visiškai supranta ir jį palaiko.
S.Skvernelis tyliajai ir dėl savo šiltų kėdžių drebančiai R.Karbauskio kariaunai Seime iš pradžių V.Pranckiečio, o paskui ir savo lūpomis pasiuntė signalą – R.Karbauskis nebėra jūsų gerovės garantas, atvirkščiai – jis jūsų akmuo po kaklu. Tad dabar S.Skvernelio ir R.Karbauskio tandemo į Seimą atvestiems įvairaus plauko veikėjams atėjo sunkus apsisprendimo laikas – ar jie lieka ištikimi savo skęstančiam šeimininkui ar persimeta pas daugiau perspektyvų turintį S.Skvernelį. Tas apsisprendimas dar gali užtrukti, tačiau jis, atrodo, jau neišvengiamas ir nuspėjamas.
Tai, kad valdžia sparčiai slysta iš rankų, jau supranta ir R.Karbauskis. Iš pradžių kietai sureagavęs į S.Skvernelio kritiką ir pareiškęs, kad jokių gelbėtojų partijai nereikia, antradienį R.Karbauskis jau buvo daug nuosaikesnis ir tikino, kad S.Skvernelis jam bus geras visoks – ir kaip nepartinis partijos sąrašo vedlys į 2020-ųjų Seimo rinkimus, ir kaip partijos narys.
Bet iš to, ką S.Skvernelis šneka, akivaizdu, kad R.Karbauskio nuolankumas jau pavėluotas: S.Skvernelio skirtis nuo R.Karbauskio kasdien vis gilės, konfliktas aštrės. S.Skverneliui jau nebereikia nei R.Karbauskio balsų, nei jo „lizingo“, kad netektų per rinkimų kampaniją krimsti juodą duoną. Jis jau pats uždirba, generuoja pinigų srautus ir dalija įtaką.
Tiesą sakant, nors pastaraisiais metais atrodė, jog po pirmųjų metų kibirkščių R.Karbauskio ir S.Skvernelio duetas vėl veikia darniai, tai buvo apgaulingas įspūdis. Ta darna buvo tik šaltas politinis išskaičiavimas, raumenų auginimas, galios plėtimas. Nei S.Skvernelis, nei jo aplinka niekuomet negerbė R.Karbauskio, dažnai užkulisiuose net juokėsi ir šaipėsi.
Paskutinis lašas tikriausiai buvo Prezidento rinkimų pirmojo turo finišo tiesioji, kai R.Karbauskis, nesuderinęs nei su S.Skverneliu, nei su jo komanda, iššoko į eterį ir tėškė grasinimą, jog LVŽS pasitrauks iš valdžios, jei S.Skvernelis nepateks į antrąjį turą. Taisyti ką nors jau buvo per vėlu. S.Skvernelis įsitikinęs, jog šis R.Karbauskio pareiškimas kainavo jam patekimą į antrąjį turą, nes dalis potencialių jo rinkėjų pasukiojo pirštą prie smilkinio ir nėjo balsuoti arba pažymėjo rinkimų biuleteniuose kitus kandidatus. O šis veikėjas tokių dalykų nei pamiršta, nei atleidžia.
Šio konflikto galima pabaiga – arba R.Karbauskis bus priverstas S.Skverneliui–V.Pranckiečiui–V.Bakui atiduoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, arba S.Skvernelis į 2020 m. rinkimus eis su savo partija „Tėvynės labui“, į kurią susiburs ne tik jo bendražygiai, bet ir didelė dalis dabartinės LVŽS frakcijos Seime. Ir vienas, ir kitas atvejis reiškia artėjančią politinę R.Karbauskio pabaigą.
O gal bus ir dar koks kitas variantas, juk dabar ne į R.Karbauskį, o į S.Skvernelį pradės dairytis ir ant išnykimo ribos balansuojantys G.Kirkilo socialdarbiečiai, ir R.Žemaitaičio tvarkiečiai. Juk nuo S.Skvernelio, o ne R.Karbauskio priklausys, ar jie gaus įtakingus postus ministerijose, o tuo pačiu ir galimybę darbinti šiltose vietose savo bendražygius bei reguliuoti finansinius srautus.
Tad artėjant 2020-ųjų Seimo rinkimams centro kairėje verda didelė košė – aplink vienišą S.Skvernelio planetą sukasi kelių politinių jėgų ūkas, kuris arba išnyks, arba natūraliai prisišlies prie traukos centro. Dar nežinia, ką šioje situacijoje darys stiprėjantys socialdemokratai, kuriems tas vienišas kaubojus irgi didelė grėsmė.
P.S. Iškalbinga detalė: antradienį baigęs spaudos konferenciją, kurioje pranešė, kad lieka premjeru, S.Skvernelis, net darbo dienai dar nesibaigus, žurnalistus pakvietė: „Alaus“. Išlaisvėjo žmogus. Tarsi akmenį nuo kupros nusimetė.
