Taip, patogios, bet kietos ministrų kėdės palyginti greitai išblaivė A.Butkevičiaus Vyriausybės svaičiotojus ir nuleido ant žemės senos tvarkos ardytojus. Užteko šimto dienų ir nebeliko nei vasiukų, nei revoliucijų.
Ekonomistai Vyriausybę giria už tai, kad į šiukšlių dėžę išmetė ją sudarančių partijų rinkiminius pažadus. Nebus nei 1509, nei nemokamų pensininkų kelionių į šiltuosius kraštus, nei mokesčių reformos ar bent jau mokesčių lengvatų liūties.
Priešingai – bus tai, ko iki šiol nebuvo. Šimtadienio proga A.Butkevičius iš Seimo tribūnos visiems girdint – ir saviems, ir opozicijai – pareiškė, kad bus darbų tęstinumo kultūra. Kitaip tariant, centro kairės Vyriausybė tęs visus svarbiausius buvusios dešiniųjų Vyriausybės darbus socialinės apsaugos, energetikos bei finansų srityse. Priminsiu: tuos darbus, kuriuos dabartiniai valdantieji, būdami opozicijoje, maišė su žemėmis. Niekas neprieštaravo, net V.Uspaskichas premjerui nepaskambino iš savo ligos patalo.
Kodėl? Todėl, kad reikia ne liežuviu malti, o dirbti. Kai kurie ministrai, tiesą sakant, net stebina. Mažiausiai šnekantis energetikos ministras J.Neverovičius savo darže jau sutaupė tiek, kiek ankstesnei Vyriausybei nepavyko ištraukti iš viso šalies ūkio šešėlio. Jei A.Butkevičius teisingai skaičiuoja, saulės energetikos bumo suvaldymas leido valstybės ižde išlaikyti bent 500 mln. litų. Dar mažiausiai 100 mln. litų neišleista sumažinus elektros energijos gamybą iš brangių dujų Elektrėnuose. Šie sprendimai lėmė, kad mažiau nei planuota tuštėjo ir gyventojų piniginės, nes elektros kaina nekilo tiek, kiek buvo leidusi dešiniųjų Vyriausybė.
Užteko šimto dienų ir nebeliko nei vasiukų, nei revoliucijų.
Kiti ministrai šneka daugiau, bet A.Butkevičius greitai išmoko juos nuleisti ant žemės. Kaip? Darbo grupėmis, iš kurių daug kas juokiasi. Susėda ekspertai, suskaičiuoja, ir net V.P.Andriukaitis prieš skaičių vėją negali papūsti. Žiūrėk, privačiai medicinai baimės įvariusi jo sveikatos apsaugos revoliucija baigsis tuo, jog lėšos bus tiesiog racionaliau skirstomos ir nei privatūs, nei valstybiniai gydytojai negaus pinigų už tai, ko nepadarė.
100 dienų Vyriausybėje buvo labai į naudą ir aplinkos ministrui V.Mazuroniui. Iki tol visuomet gynęs tik žmonių interesus, dabar V.Mazuronis jau leidžia sau ištarti, kad jei nepavyks sutarti su skalūnų žvalgybai besipriešinančiais žmonėmis, valstybė gali prievarta išpirkti jų sklypus. Nepaisant to, kad prieš tai pas tuos žmones lankęsis jo partijos lyderis R.Paksas žadėjo protestuotojus ginti nuo valdžios, vadinasi, ir nuo V.Mazuronio. Jeigu taip toliau, žiūrėk, vieną dieną V.Mazuronis, gindamas visuotinę renovaciją, prabils apie būtinybę naikinti kompensacijas už šildymą, o amžiną savo partijos pirmininką pasiųs kur nors pasigydyti nuo populizmo.
Neįtikėtina, bet per 100 dienų Vyriausybėje šio to išmoko, net lektorė iš Marijampolės. A.Pabedinskienė jau nebesišypso, kur nereikia, o į socialinės apsaugos klausimus leidžia atsakinėti savo viceministrams. Reikia manyti, ir netrukdo jiems dirbti. Žinoma, gal ir per didelė prabanga turėti ministrą, kuris bent jau netrukdo savo pavaldiniams dirbti. Bet, kita vertus, gal tai nėra blogiau nei ministras, kurio, pavyzdžiui, energetinių vizijų kaina matuojama šimtais milijonų litų.
