A.Butkevičius Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Lietuvos rytui“ ne tik pažadėjo duoti po vieną ar du milijonus, bet dar ir viešai paaiškino, kaip apeis mokesčių mokėtojų pinigus privatiems klubams dalyti draudžiančius įstatymus. Schema tokia: premjero nurodymu milijonus iš savo pelno Lietuvos krepšinio federacijai perves valstybės valdomos įmonės, o federacija jau turės tuos pinigus pagal kokias nors tikras ar tariamas programas atiduoti klubams. Geriau nė M.Balčiūnas nesugalvos. Tik reikėtų nepamiršti iš anksto paprašyti STT agentų užsimerkti, kad vėl kokios nors veikos nepamatytų ten, kur nereikia, ten, kur šventas reikalas – krepšinis.
Dabar jau galėtų vizito pas premjerą prašytis ir dėl bronzos kovojantys „Prienų“ bei „Neptūno“ klubai. O paskui juos – ir visi kiti. Eilės galo nebūtų, nes sporto šakų ir klubų, kuriuos reikia paremti, mažoje Lietuvoje daug.
Beje, premjeras A.Butkevičius pabrėžė, jog būtų neteisinga, jei Lietuvos krepšinio federacija, vadovaujama „Žalgirio“ simbolio A.Sabonio, visą paramą skirtų tik skolose paskendusiam Kauno klubui ir nuskriaustų Vilniaus komandą.
Jau geriau premjeras patylėtų apie teisingumą... Kur jau tas teisingumas, jei iš anksto nuspręsta, kurie Lietuvos klubai stipriausi ir kam skirti paramą? Kam tada iš viso rengti Lietuvos krepšinio čempionatą, dėl ko komandoms varžytis? Tegu sau žaidžia visą sezoną „Žalgiris“ su „Lietuvos rytu“, ir tiek.
Nebetoli tas laikas, kai bent jau krepšinio ir futbolo klubai daugiausia gyvuos iš mūsų visų, mokesčių mokėtojų, pinigų.
Lietuvos krepšinio klubai, ypač didieji, kaip, beje, ir futbolo bei kitų mažiau populiarių sporto šakų klubai, įprato gyventi ne iš to, ką užsidirba, o iš to, ką duoda koks nors geradaris ar geradariai. Taip ir gyvena nuo Kalmanovičiaus iki Romanovo, Guogos ar dar kokio nors dosnaus turtuolio. O kai rėmėjų karvutės užtrūksta, bėga su ištiesta ranka į savivaldybę ir Vyriausybę. Pastaraisiais metais – vis dažniau ir vis su didesne tuščia kepure. O gerosios savivaldybės bei Vyriausybė nesusilaiko ir duoda. Vis daugiau ir daugiau.
Tikriausiai nebetoli tas laikas, kai bent jau krepšinio ir futbolo klubai daugiausia gyvuos iš mūsų visų, mokesčių mokėtojų, pinigų.
O gal užuot davęs premjeras galėtų – tik nesijuokite – sudaryti dar vieną grupę, kuri jam išaiškintų, jog Lietuvos mokesčių sistema verčia klubus samdyti sportininkus iš užsienio, nes jie atsieina kone 40 proc. pigiau nei vietiniai. Ir vieni, ir kiti pasirašo kontraktus, bet užsieniečiai moka tik pajamų mokestį, o už vietinius reikia pakloti visus. Todėl Lietuvos klubuose pilna vidutiniokų iš užsienio, o mūsų talentai nyksta ant atsarginių suolelių užsienio komandose.
Jei lietuviai žaidėjai atpigtų, gal būtų lengviau juos ilgalaikiais kontraktais iki brandos išlaikyti Lietuvoje, o paskui pelningai parduoti. „Lietuvos rytas“ turi gerą pavyzdį – Joną Valančiūną, už kurį siūlyta beveik 7 mln. litų suma sudaro kone pusę viso klubo metų biudžeto.
Jeigu klubai augintų talentus, juos brangiai parduotų, augintų pajamas iš žiūrovų, atributikos, gautų paramą iš valstybės ne pinigais, o infrastruktūra, mokesčių lengvatomis, gal ir eilės pas premjerą nebūtų? Gal, bet tada ir premjeras nebūtų toks geras ir gerbiamas.
