Paminėjęs šias dvi pavardes jokiu būdu nenoriu sudaryti įspūdžio, kad koks jau nežinia kam atstovaujantis Seimo pirmininkas V.Pranckietis ar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V.Bakas turėtų prisiimti daugiausia kaltės. Jokiu būdu. Nei jie ką lemia, nei ką gali padaryti, išskyrus tai, kad atiduoda savo balsą. Ačiūdie, kad dar neparduoda.
Tiesiog ir vienas, ir kitas viešai deklaruoja esantys prieš Seimo autoriteto menkinimą, kovojantys prieš korupciją, įstatymų niekinimą ir ginantys daugybę kitų aukštų vertybių. Bet kai ateina laikas ne tik kalbėti, bet ir daryti sprendimus, ir vienas, ir kitas nepastebimai dingsta krūmuose. Iki kitos patogios progos vėl padeklaruoti vertybes. Tai tiek kalbos apie juos, o dabar grįžkime prie trijų Seimo gėdos stulpų.
2018 m. kovo 13-oji: Mindaugas Bastys
Tądien Seimo nariai nusprendė, kad Konstituciją pažeidęs ir priesaiką sulaužęs parlamentaras, tuometis socialdemokratas Mindaugas Bastys lieka Seime. Opozicija tuomet kaltino „valstiečius“, o Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir premjeras Saulius Skvernelis kategoriškai atmetė įtarimus, M.Bastys Seime liko „valstiečių“ dėka.
Per slaptą balsavimą dėl M. Basčio mandato panaikinimo už balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo 21 Seimo narys, 24 susilaikė. Kad Seimo nario mandatas būtų panaikintas, už tai privalo balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai. Atvirai M.Bastį Seimo posėdyje palaikė vienintelis „tvarkietis“ Petras Gražulis. Kas tie 21 balsavęs prieš ir 24 susilaikę, jei M.Basčio nepalaikė nei „valstiečiai“, nei, žinoma, opozicija, – neaišku, turbūt kokie programišiai iš Kremliaus įsiskverbė į Seimo narių galvas ir jiems nežinant už juos prispaudė mygtukų.
Po balsavimo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, be kita ko, pareiškė: „Seimo nario mandatas lieka rankose žmogaus, kuris nuslėpė ryšius, turinčius reikšmės valstybės paslapčių saugumui ir dėl kurių Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis vienareikšmiškai prarado valstybės pasitikėjimą. Gėda. Griežtai smerkiu tokius balsavimo rezultatus.“
Vėliau jis viešai pripažino, jog jam gėda dėl tokio parlamentarų elgesio ir protesto mitinge prie Seimo, tačiau čia pat suniekintas „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, jog galėtų pasitraukti, jei gėda, nutilo ir įsirausė savo kėdėje iki tol, kol R.Karbauskis, sumąstęs valdančios koalicijos pertvarką, jį pradėjo viešai versti iš posto. Tuomet jau prabilo. Visu gražumu.
Apkalta M.Basčiui inicijuota dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
Konstitucinis Teismas paskelbė, kad M.Bastys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika.
Seimo mundurą išgelbėjo pats M.Bastys, konstatavęs faktą, kad „politinis susidorojimas“ su juo neįvyko ir kitą dieną paskelbęs, jog traukiasi iš Seimo. Toks ėjimas jam leido dalyvauti 2018 m. rugsėjo 30 d. surengtuose rinkimuose į Seimą, bet rinkėjai šiam politikui parodė duris.
2018 m. birželio 30-oji: Artūras Skardžius
Tądien Seimo narys Artūras Skardžius išvengė apkaltos dėl savo ryšių su energetikos įmonėmis ir šią kadenciją parlamentui teiktų pasiūlymų.
Seimas balsavo už „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamos specialiosios komisijos išvadą, kad nėra pagrindo pradėti apkaltos procesą A.Skardžiui. Už tai balsavo 67 Seimo nariai. Prieš – 33, susilaikė – 13 parlamentarų.
Konstatuota, kad A.Skardžius išvengė apkaltos valdančiosios Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) politikų balsais.
„Kolegos, kurgi dingo tas skaidrumas ir principingumas, kurį deklaravome eidami į rinkimus?“ – tuomet savo politinių bendražygių klausė LVŽS narys Justas Džiugelis, tiesa, dabar jau konservatorius.
„Komisijos darbas nuo pat pradžios buvo sukonstruotas taip, kad „valstiečių“ frakcijos koalicijos partneris Artūras Skardžius <...> išvengtų politinės atsakomybės“, – kalbėjo LVŽS politikas J.Džiugelis.
Anksčiau Agnės Širinskienės komisijos išvadas kritikavo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V.Bakas. Apie tai išsamiau galite skaityti čia.
O P.Gražulis, šį antradienį pats Seimo valdančiųjų balsais išsaugojęs teisinę neliečiamybę, tuomet gynė A.Skardžių: „Jūs Artūro nepapjausit. Jis ne toks kaip koks Bastys ar kas kitas; jis tvirtas vyras.“
Čia tik priminsiu, kad A.Skardžiaus galimos korupcijos istorija – arba tiesiog #parodykAkytes – prasidėjo dėl 15min žurnalistiniame tyrime atskleistų faktų apie A.Skardžiaus veiklą ir ryšius su energetika. Tyrimo metu, be kita ko, atskleista, kad Skardžių šeima Baltarusijoje turi saulės energetikos verslą, kurį kreditavo Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ bankas „Belgazprombank“.
ŽURNALISTINĮ TYRIMĄ IR SU JUO SUSIJUSIUS TEKSTUS RASITE ČIA
Po šios „valstiečių“ dovanos A.Skardžius neliko skolingas ir ištikimai remia visus, net pačius kontroversiškiausius valdančiųjų sprendimus. Jeigu tik reikia apginti valdančiųjų proteguojamus projektus ar verslo grupes nuo žiniasklaidos dėmesio ar opozicijos atakų, švilpt ir A.Skardžius jau rėkia. Jeigu tik reikia panervinti konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį, mirkt – ir A.Skardžius jau čiumpa mikrofoną.
2019 m. birželio 25-oji: Petras Gražulis
Šį antradienį Seimas nepanaikino Seimo nario P.Gražulio neliečiamybės. Tam, kad neliečiamybė būtų panaikinta, „už“ turėjo balsuoti 71 Seimo narys, o balsavo 65. „Prieš“ balsavo 3, 25 susilaikė. Prokurorai prašė panaikinti P.Gražulio neliečiamybę siekdami jam pareikšti įtarimus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi vadinamojoje „Judex“ byloje.
Teisėsaugos duomenimis, P.Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų. Anot prokurorų, padėdamas įmonei Seimo narys ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas, o iš „Judex“ gavo turtinės naudos.
Dabar prokurorams teks stabdyti P.Gražulio veiklos tyrimą ir laukti, kol jis, pavyzdžiui, nebebus išrinktas į Seimą, ir tik tuomet atnaujinti įtarimus jam.
„Prieš“ siūlymą naikinti P.Gražulio neliečiamybę balsavo buvęs Seimo „tvarkietis“ Rimas Andrikis, pats P.Gražulis bei Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Zbignevas Jedinskis.
Susilaikė – dalis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, likę LLRA-KŠS frakcijos atstovai, liberalas Kęstutis Glaveckas, dalis „socialdarbiečių“, tarp kurių ir partijos lyderis Gediminas Kirkilas.
„Kalbama apie jo bandymą galimai paveikti Rusijos pareigūnus, Kaliningrado srities. Tai daro didžiulę gėdą Lietuvai, kad Seimo narys, tautos atstovas, elgiasi taip, kaip elgiamasi korumpuotuose režimuose“, – prieš balsavimą teigė vienas „valstiečių“ lyderių V.Bakas ir pažymėjo, kad nuo Seimo sprendimo priklauso visos „Judex“ bylos sėkmė.
Tačiau P.Gražulis didžiąją dalį pažaliavusio Seimo įtikino, kad prieš jį surengtas politinis susidorojimas. Gerai, kad niekas nesugalvojo paklausti, o kam gi gali prireikti susidoroti su Petru. Nes dar būtų paaiškėję, kad susidorojimą užsakė kokia nors vaiko motina. Juk daugiau nieko išliekamąją vertę turinčio Petras jau kelinta kadencija nepadaro.
Dabar valdantieji iki pat kadencijos pabaigos įgijo dar vieną ištikimą rėksnį, kuris ir oponentus aplos nesirinkdamas žodžių, ir balsą paskolins bet kam, kam tik reikės. O dar žiūrėk, taps ir gelbėjimosi ratu sugriuvusiai „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai, kuriai tam, kad išgyventų, trūks plyš reikia vieno balso. Kai reikia trūks plyš, gali tikti net ir 2018 m. gegužę iš šios frakcijos pašalintas P.Gražulis, žinoma, jei nepavyks suderėti su juodųjų buhalterijų klasiku Darbo partijos vadovu Viktoru Uspaskichu.
Ir tik kartą Seimas nepritrūko jėgų atiduoti parlamentarą teisėsaugai. Tuomet, kai jo balsas niekam dar nebuvo reikalingas.
2017 m. gruodžio 5-oji: Kęstutis Pūkas
Parlamentarai tądien panaikino Seimo nario Kęstučio Pūko teisinę neliečiamybę. Prokurorai siekė jam pateikti įtarimus dėl seksualinio priekabiavimo ir ginklo laikymo taisyklių pažeidimo.
Už imuniteto panaikinimą balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo vienas, penki susilaikė. Vienintelis balsavęs prieš buvo pats K.Pūkas, susilaikė keturi „valstiečiai“ ir vienas „tvarkietis“.
Seimo narys akcentavo nepadaręs jokios nusikalstamos veikos, jo padaryti nusižengimai esantys mažareikšmiai. „Tai vertinu kaip politinį susidorojimą ir paruoštą politinę provokaciją“, – kalbėjo K.Pūkas. Lygiai taip pat, kaip dabar P.Gražulis.
Bet laikas parodė, kad buvo kitaip. Šių metų birželio 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino K.Pūką kaltu dėl seksualinio priekabiavimo ir šaunamojo ginklo bei šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimo. Už seksualinį priekabiavimą paskirta 40 MGL dydžio bauda, o už ginklo laikymo taisyklių pažeidimą – 20 MGL dydžio bauda. Bausmes subendrinus, K.Pūkui paskirta galutinė subendrinta 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.
K.Pūko istorijos pabaiga P.Gražulio teisinės neliečiamybės klausimą sprendusiems Seimo nariams galėjo būti geras pavyzdys, kad teisėsaugos institucijos, kai politikai joms netrukdo, iki galo padaro savo darbą.
Bet, kaip sakoma, net šaukštas medaus nesugadina deguto statinės. K.Pūkas 2017 m. pabaigoje priklausė tuomet dar opozicinei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai, tad jam ir „skaidrumo“ reikalavimai kiti.
O štai A.Skardžius ir P.Gražulis balsų stokojantiems valdantiesiems reikalingi taip, kad šimai, kepeniai, gumuliauskai ar glaveckai gali rimtais veidais tikinti, jog ta tėra „politinis susidorojimas“, „politinis užsakymas“, „gėjų sąmokslas“, „įrodymų trūkumas“. O gudresni iš tribūnų postringauja apie kovą su korupcija, teisinį nihilizmą, smerkia gėdingus sprendimus ir toliau lyg niekur nieko ranka rankon dirba ir su gražuliais bei skardžiais, ir su jų gelbėtojais nuo teisingumo.
Beje, juokas juokais, bet Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis geresnės progos atsistatydinti – dėl tokio gėdingo (ir jau ne pirmą kartą!) parlamentarų sprendimo – neturės.