Ką galvoja daugiau kaip keturi tūkstančiai socialdemokratų, balsuodami už nuteistą kandidatą į partijos pirmininkus ir kokią jie regi socialdemokratijos ateitį Lietuvoje? Be visa kito, tai parodo LSDP partijos narių pakantą korupcijai, ir tai yra partijos vėžys.
Tiesioginė demokratija yra apgaulus ir pavojingas instrumentas. Tėvynės Sąjungai pavyko. Tiesioginiai rinkimai konsolidavo konservatorius apie Gabrielių Landsbergį. Jis pamažu tampa rimtu opozicijos lyderiu, nepaisant liberalų smulkmeniškų intrigų.
Tuo tarpu socialdemokratams, kurių partinės viršūnės yra susiskaldžiusios, praradusios energiją, pavargusios nuo politikos, gali ir nepasisekti su tiesioginiais rinkimais.
G.Paluckas eina va banque. Jis supranta, kad eiliniai partijos nariai yra ignoruojami, nesaugūs, pikti, nori keršto. Todėl G.Paluckas drąsiai žada tai, ko niekada negalės įgyvendinti. Bet ar demagogijai svarbu, kaip bus? Svarbu tik bet kokia kaina laimėti.
Tarkim – G.Paluckas laimi, ir iš tiesų atnaujina partijos vadovybę trimis ketvirtadaliais, pasiskiria savo šalininkus, o iš „senųjų“ palieka tik tuos, kurie jau suspėjo duoti jam lojalumo, ištikimybės įžadus.
Esu įsitikinęs, kad Lietuvos demokratijos sveikatai neblogai būtų dviejų jau išbandytų partijų – konservatorių ir socdemų – konkurencija. Bet tam reikia, kad socdemai išliktų. Žinoma, atsinaujinę, bet be korupcijos šešėlių.
Ką tai reiškia?
Iš esmės G.Paluckas atskirtų pagrindinę partijos dalį nuo Seimo LSDP frakcijos, kur ir vyksta svarbiausia politika. Tai jau būtų nauja – G.Palucko partija, kuri neabejotinai įneštų įtampos, galbūt vertų duris ir dar vienam partijos skilimui. Prisiminkime, koks likimas ištiko Rimanto Dagio socialdemokratus, ir kaip R.Dagys pamažu tapo vienu iš konservatorių ideologų.
Šia prasme puikiai suprantamas G.Landsbergio entuziazmas, matant G.Palucką socialdemokratų lyderiu.
G.Palucko naujieji socdemai galbūt būtų ir labiau modernūs, pažangesni, bet kas už juos balsuos?
Tarkime, kad Živilė Pinskuvienė priimtinesnė nei Viktoras Uspakichas. Bet akivaizdu, kad Darbo partija greitai subyrės. Tarkime, kad jaunas politikas Remigijus Žemaitaitis yra šiuolaikiškesnis už Rolandą Paksą. Tačiau matome, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partija nebepateks į kitą Seimą ir tuo pačiu išnyks.
Teistumas už korupcinį nusikaltimą, radikalumas savo partijos narių atžvilgiu – tai ir yra tas sprogstamas mišinys, kuris ir Lietuvos socialdemokratus gali paleisti Darbo ar „Tvarkos ir teisingumo“ partijų trajektorija žemyn. G.Paluckas šiuo atveju yra idealus socdemų nemylėtojų kūrinys.
Net jeigu po išrinkimo Gintauto radikalumas pranyktų, teistumas ir su juo susijusi kritika – ne. Socdemams reikia atsinaujinimo per skaidrumą, atsikratymo visų korupcinių šešėlių ir korupcinių asmenybių, o svarbiausia – ne tik partinio, o ir nacionalinio (valstybinio) ir tuo pačiu dar platesnio masto idėjų kėlimo.
Dabar gi Lietuvos socialdemokratai būtų unikalūs Europoje, pirmininku išsirinkę už korupciją teistą asmenį. Pagaliau – tik Vilniaus vicemeras, dideliu skirtumu pralaimėjęs Vilniuje rinkimus į Seimą, ir staiga nacionalinio masto partijos, LSDP pirmininkas? Nebalsuoja rinkėjai, balsuoja keli tūkstančiai partijos narių? Sunku įsivaizduoti, kaip tai gali prisidėti prie partijos reitingų kilimo.
O gal tie, kurie stumia G.Palucką ar už jį balsuoja, yra teisūs? Kam iš viso tokia LSDP, kuri nėra socialdemokratinė?
Trumpai apžvelgime artimos ateities Lietuvos partinį peizažą.
Tvirtai dešinėje stovi konservatoriai, kurių rinkėjų neturėtų mažėti. Tačiau ir per daug artimiausiu metu nesiplės, nes Tėvynės sąjunga turi daugiau priešų nei draugų, ir vadinamoji procentinė jų riba yra labai aiški.
Liberalai, prasidėjus E.Masiulio teismo procesui ir paviešinus įrašus, tikėtina, dar labiau trauksis.
LSDP kryžkelėje, krizėje ir, jeigu išliks koalicijoje su valstiečiais, nepakils.
O toliau – neaiškumas, duženos iš Darbo, „Tvarkos ir teisingumo“, valstiečių su Ramūnu Karbauskiu (ir be Sauliaus Skvernelio) partijų likučių. Kas juos surinks? Naujas mesijas, nauji netikėtumai? S.Skvernelis, jei nesuklups? Socdemai, jei prisikels?
Esu įsitikinęs, kad Lietuvos demokratijos sveikatai neblogai būtų dviejų jau išbandytų partijų – konservatorių ir socdemų – konkurencija. Bet tam reikia, kad socdemai išliktų. Žinoma, atsinaujinę, bet be korupcijos šešėlių.
LSDP likimas neturėtų būti bet kokia kaina karjeros siekiančių jaunų politikierių žaisliukas.
Beje, svarbu. Šiaip neturiu nieko prieš G.Palucką asmeniškai. Manau, kad tai tam tikra prasme talentingas, darbštus politikas. Suklydo žmogus, tikėkimės, kad gailisi. Net kai kurioms jo tezėms ar pasvarstymams visiškai pritariu. Pavyzdžiui, dėl to, kad norint išgelbėti LSDP, būtina pasitraukti iš tokios valdančiosios koalicijos, kokioje socdemai dabar yra – kaip R.Karbauskio ir S.Skvernelio tarnaitės.
Bet daug gerų darbų galima atlikti ir nebūnant partijos pirmininku. Norint atsistoti šalia Stepono Kairio gerai būtų dar ir rimtesnė atgaila, ne tik politinių technologų paruoštos pasakos, esą visi vienodi, nes pas visus griaučiai spintoje.
Ir apskritai – ar į rimtą, brandžią demokratiją pretenduojančioje valstybėje teistiesiems už korupciją dera būti politikoje – net ir vicemeru? Ar nebėra kitų darbų Lietuvoje? Ar tik tokių politikų Lietuva verta? Juozas Erlickas kartą yra pasisakęs: „Padoraus politiko bent aš nesu matęs. Bet gal pats ir kaltas. Juk man net padorios moterys atrodo kažkaip nepadoriai“. Nuoširdžios savigraužos padiktuota įžvalga.
Bet dar didesnė mįslė – kodėl tyli tie Lietuvos socialdemokratų partijos nariai, draugai ir bičiuliai, kurie nebalsuotų už korupciją? Ar Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratai dalyvauja politikoje?
Kokia tai partija?
TAIP PAT SKAITYKITE: Kuo skiriasi M.Sinkevičiaus ir G.Palucko socialdemokratai?
