Prieš keletą dienų Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu LRT laidoje „Dienos tema“ teigė, kad „Lietuva šiandien yra akivaizdi lyderė, viena iš lyderių pagal paramą Ukrainai santykiniu mastu“.
Iš tiesų, Lietuvoje visuomenės parama Ukrainai yra aiškiai matoma – daugybė visuomeninių iniciatyvų, kuriomis siekiama surinkti ir perduoti paramą savo šalį ginantiems ukrainiečiams, padėti nuo karo pasitraukusiems į Lietuvą čia apsigyventi, integruotis ir rasti darbą.
Ypač daug dėmesio ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidoje susilaukė ir privati iniciatyva surinkti lėšas Turkijoje gaminamam dronui „Bayraktar“ įsigyti ir perduoti Ukrainos kovotojams.
Tačiau prezidento G.Nausėdos teiginys apie Lietuvą kaip paramos Ukrainai lyderę veikiausiai apima ir oficialią šalies paramą – diplomatinę, politinę, finansinę, techninę, tiekiamais ginklais ir kitais daiktais. Lietuva nuo pat įstojimo į ES ir NATO koncentravo savo užsienio politiką bei paramą vystymosi reikmėms į Rytų partnerystės šalis – Ukrainą, Sakartvelą, Moldovą. Tarp Lietuvos užsienio politikos formuotojų paplitęs įsitikinimas, kad Lietuva šiuo požiūriu pirmauja tarp Baltijos valstybių, o galbūt ir tarp visų ES valstybių, ypač jei vertintume paramą santykyje su šalies ekonomikos dydžiu.
Tačiau ar iš tiesų Lietuvos oficiali santykinė parama Ukrainai yra didžiausia tarp Vakarų valstybių? Duomenis apie Vakarų paramą galima rasti Vokietijos Kielio Pasaulio ekonomikos instituto puslapyje.