08:00

Ramūnas Vilpišauskas. Gins ar puls?

Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymai apie Grenlandiją (ir Panamos kanalą) rodo, jog jis mato pasaulį kaip didžiųjų galių įtakos sferų lauką. Lietuvos politikams teks labiau pasistengti rasti argumentų, kaip įtikinti D.Trumpą, kad Lietuva turi likti JAV interesų sferoje.
15min montažas
15min montažas

Kai JAV prezidentas D. Trumpas pirmosios kadencijos metu 2019 metais viešai pareiškė, kad Amerika turėtų įsigyti Grenlandiją, tai buvo sutikta kaip pokštas ar nesusipratimas. Atrodė, kad tai buvo tik buvusio prekiautojo nekilnojamuoju turtu įgeidis, kuris iš karto buvo atmestas Danijos bei Grenlandijos politikų ir netrukus bus pamirštas.

Bet D.Trumpas jo nepamiršo. Net oficialiai nepradėjęs antrosios kadencijos išrinktasis prezidentas grįžo prie Grenlandijos įsigijimo temos. Dar daugiau – motyvuodamas Amerikos nacionalinio saugumo poreikiais, konkuruojant Arktyje su Kinija ir Rusija, jis pareiškė, kad neatmeta galimybės Grenlandiją (bei Panamos kanalą) perimti, naudodamas karinę ar ekonominę prievartą.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ramūnas Vilpišauskas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ramūnas Vilpišauskas

Kaip pastarosios galimą pavyzdį jis nurodė savo mėgstamiausią ekonominės politikos priemonę – didelių muitų Danijos prekėms įvedimą. D.Trumpo ketinimų rimtumą rodo ir jo vyriausiojo sūnaus apsilankymas Grenlandijoje. Tebesitęsianti D. Trumpo partnerystė su Elonu Musku suteikia papildomų galimybių tokio sandėrio finansavimui.

Šį kartą Danijos ir kitų ES šalių politikų reakcijos yra atsargesnės. Beje, Danija yra atsakinga už Grenlandijos užsienio ir saugumo reikalus bei dosniai subsidijuoja ją.

Danijos užsienio reikalų ministras L. L. Rasmussenas išreiškė atvirumą dialogui su Amerika, ieškant bendradarbiavimo būdų, kaip atsižvelgti į jos saugumo interesus, kartu nurodydamas, kad patys Grenlandijos gyventojai nuspręs, koks turėtų būti jų šalies statusas. Grenlandijos politikai pakartojo, kad jų šalis neparduodama.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas konstatavo „tam tikrą nesupratimą“. Europos Komisijos pareigūnai kartojo bendro pobūdžio teiginius apie strateginės partnerystės su JAV svarbą. Aštriausiai D.Trumpo pasisakymą pakomentavo Prancūzijos užsienio reikalų ministras J.-N. Barrot, pareikšdamas, jog ES neleis kitiems pulti jos suverenių sienų. Kartu jis konstatavo, jog nemano, kad D.Trumpas ketintų užimti Grenlandiją.

Kaip vertinti tokią išrinktojo JAV prezidento retoriką NATO sąjungininkų atžvilgiu? Pastaruoju metu vėl prisiminta 2016 m. žurnale „The Atlantic“ publikuoto Salenos Zito straipsnio apie D.Trumpą tezė, kad pastarojo pasisakymus reikia vertinti ne pažodžiui, o rimtai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Aukščiausios klasės kavos aparatai: ar verta į juos investuoti?
Reklama
Įspūdingi baldai šiuolaikinei svetainei: TOP 5 pasirinkimai