Rusijos karas prieš Ukrainą dar labiau sustiprino žiniasklaidos dėmesį prezidentui ir jo matomumą tiek derinant ES ir NATO šalių atsaką į Rusijos agresiją, tiek kalbantis su Rusijos vadovu. Nors pastarieji pokalbiai nebuvo rezultatyvūs, tačiau karo pradžioje ir taip aukštas E.Macrono palaikymas dar padidėjo.
Be to, atrodė, kad Rusijos karas taps politine problema jo artimiausiems konkurentams ir iš dešinės, ir iš kairės. Ne tik M.Le Pen, bet ir E.Zemmouras bei J.-L.Melenchonas prieš karą buvo išsakę viešą palaikymą V.Putinui ir jo vykdomai politikai.
Vis dėlto artėjant pirmajam rinkimų turui atotrūkis tarp apklausose reiškiamo palaikymo E.Macronui ir M.Le Pen ėmė mažėti, kol priartėjo prie statistinės paklaidos ribų. Visuomenės apklausos rodo, kad svarbiausia tema rinkėjams yra išaugusios kainos, o šią temą sėkmingai išnaudoja M.Le Pen, siūlydama priemones didinti gyventojų perkamąją galią. Be to, ji greitai atsiribojo nuo V.Putino ir kritiškai pasisakė apie jo pradėtą karą prieš Ukrainą.
Tuo tarpu E.Macronas, atrodo, per anksti buvo patikėjęs savo pergale. Neseniai jis viešai pripažino, kad vėlai įsitraukė į rinkimų kampaniją ir ėmė svarstyti apie galimą M.Le Pen pergalę, veikiausiai taip siekdamas mobilizuoti savo rinkėjus.
Iš dalies jam tai pavyko – pirmame ture jo atotrūkis nuo M. Le Pen buvo šiek tiek didesnis, nei rodė apklausos, o neatėjusių balsuoti rinkėjų dalis – kiek mažesnė, nei buvo prognozuota.