Apklausos rodė, kad Nacionalinis sambūris gavo 33 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje su prognozuojamais 28 proc. balsų buvo Naujasis liaudies frontas, apimantis platų spektrą kairiųjų partijų, įskaitant ir radikalius kairiuosius, o prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljansas tik trečioje vietoje su 21 proc. balsų.
Rinkimų rezultatų prognozes komplikuoja Prancūzijos parlamento rinkimų taisyklės, pagal kurias pirmame ture gali laimėti tik daugiau nei pusę visų balsų surinkę kandidatai. Jei tiek nesurenka nė vienas, tada visi, sulaukę bent 12,5 proc. rinkėjų palaikymo, varžosi antrame rinkimų ture.
Didelis rinkėjų aktyvumas reiškia, jog daugiau kandidatų gali varžytis antrame ture. Bet gali būti, kad antrame ture kai kuriose apygardose rinkėjai turės rinktis tarp prieš imigrantus pasisakančio Nacionalinio sambūrio ir prieš kapitalizmą bei turčius agituojančio kairiųjų kandidato. Ir vieni, ir kiti kritiškai vertina ES, NATO bei tarptautinius ryšius, o jų pažadų rinkėjams įgyvendinimas sukeltų viešųjų finansų krizę ir kapitalo pasitraukimą iš šalies.
Šiuo metu svarstomi du labiausiai tikėtini scenarijai. Vienas jų – „pakibęs“ parlamentas, kuriame nė viena politinė jėga neturės daugumos vietų.