Spalio 21–22 d. Briuselyje Europos vadovai kalbėjosi apie COVID-19 pandemijos valdymo pasiekimus, energetikos išteklių kainų sukeltą krizę bei migracijos valdymo priemones.
Pandemijos valdymo požiūriu EVT išvadose konstatuota pažanga ES ir tuo pačiu labai rimtą rūpestį kelianti situacija kai kuriose šalyse bei išreikštas raginimas stiprinti pastangas įtikinti pasiskiepyti vis dar abejojančius skiepų nauda.
Veikiausiai tarp tų sudėtinga situacija pasižyminčių šalių turėta omenyje ir Lietuva. Tik turbūt ne dėl to, jog Lietuvos vyriausybė, anot Lietuvai atstovavusio prezidento pareiškimo žurnalistams, pirmą vasaros pusę dirbtinai sulėtino skiepijimo tempus.
Įdomu, ar tai neturės įtakos kitą kartą Lietuvos atstovams derantis dėl naujų vakcinų įsigijimo. Nors tikėtina, kad kitų ES institucijų ir valstybių vadovai supranta vidaus politikos žaidimus, šalyje esant labai rimtai pandeminei situacijai, jie turėtų kelti nuostabą...
Kita svarbi diskusijų EVT tema buvo apie priemones, kurias galėtų panaudoti ES ir jos šalys, kad sumažintų energetikos išteklių kainų augimo poveikį gyventojams. Svarstyti siūlymai centralizuotai įsigyti gamtines dujas, peržiūrėti energetinių išteklių rinkos reguliavimą bei taikomus mokesčius.
Tačiau dėl tokių priemonių išsiskyrė ES šalių pozicijos. Galiausiai EVT pakvietė Europos Komisiją išstudijuoti elektros ir dujų rinkos bei prekybos taršos kvotomis veikimą, skubiai apsvarstyti vidutinio ir ilgojo laikotarpio priemones, galinčias padidinti išteklių prieinamumą, ir sutarta, kad EVT grįš prie energetikos išteklių kainų metų pabaigoje. Tad tos šalys, daugiausia Pietų Europoje, kurios siekė ES įsikišimo, turės pasitenkinti tuo, jog kėlė šį klausimą ir prie jo bus sugrįžta. Bet tai irgi šis tas politikams, kurie galės pasigirti rinkėjams, kad aktyviai rūpinosi jais.
Panašiai pasiektu sutarimu, tik šiuo atveju migracijos klausimu, po EVT džiaugėsi ir G.Nausėda. Anot jo, į Lietuvos pasiūlymus buvo atsižvelgta, jie įtraukti į susitikimo išvadas, o ES lyderiai suformulavo aiškias gaires ir užduotis Europos Komisijai, kurių ji turi imtis artimiausiu metu.
Prezidentas teisus, jog EVT išvadose pasmerktos visos hibridinės atakos ir bet kokie trečiųjų šalių bandymai instrumentalizuoti migraciją politiniais tikslais. Be to, patvirtintas ketinimas toliau plėsti sankcijas, taikomas su migracijos organizavimu susijusiems Baltarusijos asmenims ir organizacijoms. Bet ar tai reiškia, jog į Lietuvos pasiūlymus buvo atsižvelgta?
Atsakymas į šį klausimą yra nevienareikšmiškas. Viena vertus, anksčiau pateikti EVT išvadų teiginiai Lietuvai ir kitoms spaudimą iš Baltarusijos (o Pietų Europos atveju ir iš kitų trečiųjų šalių) patiriančioms valstybėms yra iš tiesų svarbūs ir rodo, jog ši problema yra ne tik jų, bet ir visos ES problema.
Kita vertus, Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen dar rugsėjo viduryje savo metiniame pranešime aiškiai konstatavo, jog prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją vykdoma hibridinė ataka ir jog ES solidariai palaiko minėtas valstybes. Tad dabar tą patį pakartojo ir EVT.
Dar svarbiau tai, jog Lietuvos pareigūnai iki šios EVT pabrėždavo, kad jiems pavyko suburti keliolikos ES šalių koaliciją, remiančią Lietuvos siūlymus kaip efektyviau valdyti šią krizę bei pritaikyti ES migracijos ir prieglobsčio politiką prie pasikeitusių realijų.
Lietuvos taikomos nelegalių migrantų atstūmimo priemonės gali būti vis kritiškiau vertinamos dėl jų atitikimo tarptautiniams įsipareigojimams
Minėta ES valstybių grupė išdėstė savo idėjas Europos Komisijai spalio 7 d. paskelbtame laiške, o tarp jų buvo pateiktas siūlymas papildomai ir adekvačiai finansuoti fizinių barjerų ties ES išorės sienomis įrengimą. Tačiau apie jį EVT išvadose nieko nekalbama. Galima tik spėti, jog dėl minėtos priemonės nepavyko rasti pakankamo sutarimo tarp ES šalių.
EVT išvadose Europos Komisija yra kviečiama pasiūlyti reikiamus ES teisės pakeitimus bei su tuo susijusį adekvatų finansavimą tam, kad nedelsiant būtų rastas tinkamas atsakas į tokias hibridines atakas. Tačiau kartu pabrėžiama, kad tos priemonės turi atitikti ES teisę bei tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant dėl fundamentalių teisių.
Tad tikėtina, jog Lietuvos ir kitų ES šalių taikomos sieną bandančių kirsti nelegalių migrantų atstūmimo priemonės gali būti vis kritiškiau vertinamos dėl jų atitikimo tarptautiniams įsipareigojimams. Apskritai, daugiau dėmesio EVT išvadose skiriama siekiui susitarti dėl migracijos valdymo su migrantų kilmės ir tranzito šalimis bei efektyvesniam nelegalių migrantų sugrąžinimui.
Ar Lietuva galėjo pasiekti daugiau, žinant, kad jau keletą metų Graikijos, Italijos ir kitų didžiausią migracijos spaudimą patiriančių šalių mėginimai susitarti su kitomis ES šalimis svarbiausiais krizės valdymo klausimais buvo nesėkmingi? Turbūt ne, nors remiančių ES prieglobsčio politikos reformą skaičius auga.
Bet Lietuvos bandymams burti koalicijas bei įtikinti kolegas ES šalyse ir institucijose tikrai nepadeda ginčai tarp prezidento ir valdančiosios koalicijos. Įskaitant ir dėl vis dar nepaskirto Lietuvos atstovybės ES nuolatinio vadovo.
Ramūnas Vilpišauskas yra VU TSPMI Jean Monnet profesorius.