Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 09 25

Ramūnas Vilpišauskas: Quo vadis, Italija?

Parlamento rinkimai Italijoje susilaukė daug dėmesio dėl to, kad naują valdančiąją daugumą gali sudaryti labiausiai į dešinės kraštą pokario laikotarpyje nutolusi partijų koalicija. Lietuvai svarbu, ar naujoji Italijos vyriausybė laikysis griežtos pozicijos dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą bei euro zonai svarbiais klausimais. Nors pagrindo nerimui yra, tikėtina, kad prieštaringais pasisakymais praeityje garsėję politikai pernelyg nenukryps nuo iki šiol vykdytos politikos.
Ramūnas Vilpišauskas
Ramūnas Vilpišauskas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Italija paprastai asocijuojasi su grožiu, stiliumi ir skoniu. Ir dar su chaotiška politika.

Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Italijoje pasikeitė beveik 70 vyriausybių, taigi viena vyriausybė vidutiniškai išsilaikydavo tik kiek daugiau nei vienerius metus. Tad nenuostabu, kad šiemet dėl vidinių nesutarimų suirus nacionalinės vienybės vyriausybei buvo nuspręsta organizuoti parlamento rinkimus.

Įdomiau tai, jog remiantis paskutinėmis, t. y. likus dviem savaitėms iki rinkimų paskelbtomis apklausomis, daugiausia balsų (apie 25 proc.) juose turėtų surinkti „Italijos brolių“ partija, dažnai apibūdinama kaip radikalių dešiniųjų partija, kuri ankstesniuose rinkimuose gavo tik 4 proc. balsų.

Tad dominuojantis rinkimų į dviejų rūmų parlamentą baigties scenarijus toks, kad po jų valdančiąją koaliciją sudarys kelios dešiniosios partijos – „Italijos broliai“, Silvio Berlusconio „Pirmyn, Italija“ bei Mateo Salvinio „Lyga“. Jei apklausų rezultatai pasitvirtins, pastarosios dvi partijos turėtų surinkti gerokai mažiau balsų, nei „Italijos broliai“, ir daugiausia balsų surinkusios partijos vadovė Georgia Meloni taptų pirmąją Italijos premjere moterimi.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.Partijos „Italijos broliai“ lyderė Georgia Meloni
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.Partijos „Italijos broliai“ lyderė Georgia Meloni

Minėtieji potencialios valdančiosios koalicijos partijų vadovai praeityje yra ne kartą viešai reiškę simpatijas Vladimirui Putinui (S.Berlusconis prieš pat rinkimus vėl turėjo viešai teisintis dėl to, jog užtarė V.Putiną dėl pradėto karo) bei kritikavę Vakarų vykdomą sankcijų politiką, išsakę abejones savo šalies narystės euro zonoje nauda.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais