Atrodytų, jog pernelyg anksti spręsti apie pamokas istorijos, kuri dar nesibaigė. Lietuva vis dar laukia galutinio Europos Komisijos išaiškinimo dėl to, ar per Lietuvą tranzitu tarp Rusijos ir jos Kaliningrado srities vežamoms prekėms turėtų būti taikomos ES sutartos sankcijos. Iš viešai prieinamos informacijos galima spėti, jog Europos Komisija linksta link siūlymo numatyti išimtį tranzitu per ES gabenamoms Rusijos prekėms.
Tokį sprendimą palaiko ir kai kurios ES šalys. Patvirtindamas jau kurį laiką platinamus neoficialius spėjimus, jog tarp tokių šalių yra Vokietija, prieš keletą dienų kancleris Olafas Scholzas viešai pasisakė už tai, kad ES sankcijos neturėtų būti taikomos iš vienos Rusijos teritorijos į kitą tranzitu gabenamoms prekėms. Apie poreikį ES ir Rusijai susitarti dėl plano, kaip turėtų vykti rusiškų prekių tranzitas, taip pat užsiminė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.
Kaip praneša „Reuters“, kartu jis sakė, jog Lenkija „kiek įmanoma labiau palaiko Lietuvą jos diskusijoje su Europos Komisija“ dėl tinkamo tranzito mechanizmo sukūrimo. Tačiau pati mintis apie naujo plano poreikį rodo, jog įsigaliojusios ES sankcijos rusiškų prekių tranzitui, kaip jas taiko Lietuva, turėtų būti keičiamos.
Tad egzistuoja didelė tikimybė, jog Europos Komisija atsitrauks nuo savo anksčiau deklaruotos pozicijos ir pasiūlys rusiškų prekių tranzitui taikyti išimtį ir nedrausti jų gabenimo per ES šalių teritoriją. Tikėtina, jog bus pasiūlyta formuluotė, kuri neišskirtų Lietuvos kaip tranzitinės valstybės.
Tačiau bet koks atsitraukimas nuo anksčiau deklaruotos pozicijos, kad Lietuva tinkamai įgyvendina sankcijas tranzitu gabenamoms rusiškos kilmės prekėms, vis tiek sukurs sudėtingą situaciją Lietuvos užsienio politikos formuotojams.
