Lietuvoje vyksta diskusija apie tai, kodėl ir ar pagrįstai buvo atleistas Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovas Ričardas Pocius. Po pastarojo atsistatydinimo „šalių susitarimu“, neilgai trukus šios šalys ėmė viešai ginčytis dėl tikrųjų atleidimo motyvų.
Progos pasinaudoti šiuo konfliktu nepraleido ir opozicija, kurioje ypač aktyviai ministrę Agnę Bilotaitę ėmėsi kritikuoti buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Šis eilinis politinis ginčas tarp valdančiųjų ir opozicijos jau sulaukė nemažai apžvalgininkų komentarų. Tačiau viena jo detalė verta papildomo dėmesio, nes rodo gilesnes egzistuojančias bėdas valstybės tarnyboje.
Kaip paaiškėjo Seime vykusios ministrės diskusijos su opozicinėmis frakcijomis metu, buvęs VST vadovas metinių vertinimų metu buvo vertinamas gerai arba labai gerai. Ministrė nepaneigė šios S.Skvernelio pateiktos informacijos, tačiau atsakė, kad pareigūno veiklos vertinimas gali pasikeisti. Tačiau iki tol jos išsakyti teiginiai rodė, kad nepasitenkinimas buvusiu VST vadu susikaupė per ilgą laikotarpį – „situacijos, kai tiesioginis vadovas negali susisiekti, kai asmuo yra nepasiekiamas, kai jis pateikia melagingą informaciją, kai meluoja, kai jo nėra darbo vietoje, tai nenormalu“.
Kaip interpretuoti tokį prieštaravimą, kai šitokia griežta ministrės kritika neatsispindėjo metiniuose buvusio VST vadovo veiklos vertinimuose?
