Daug metų pasienyje su Rusija esančios Šakių (vėliau perbraižytos į Zanavykų) apygardos rinkėjai savo atstovu rinko M.Bastį, kuris vyresniems šakiečiams buvo ir yra jauki nuoroda į jo tėvą Juozą Bastį – trisdešimt metų rajone šeimininkavusį kolūkio pirmininką, su buvusių komunistų partija išrinktą ir į nepriklausomos Lietuvos Seimą.
2016 m. po dar vienos – ketvirtosios pergalės Seimo rinkimuose motininėje apygardoje M.Bastys dėl „valstiečių“ pasirinkimo vėl tapo valdančiosios daugumos nariu ir vėl galėjo tikėtis dar vienos sėkmingos sau kadencijos. Sėkmingos, t.y. tokios kaip ir ankstesnės trys, kai dirbdamas dviem šeimininkams, palaikydamas sisteminius ryšius su aukštais Rusijos žvalgybų pareigūnais, Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje darbuotojais, jis tuo pat metu naudojosi Šakių rinkėjų ir LSDP bičiulių pasitikėjimu ir darė karjerą Lietuvos Respublikos Seime ir Vyriausybėje.
„Veikdamas taip, kaip veikia M.Bastys iš nelabai pasižymėjusio politiko pasiekė aukščiausią politikos viršūnę“, – vėliau apibendrino jo veiklą ištyrusio Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas.
Nemalonumai M.Basčiui prasidėjo naujajam Seimui formuojant komitetus. Siekdamas kuo mažiau viešo valdžios posto R.Karbauskis sumanė sukurti sau atskirą, „ramų“ Kultūros komitetą Seime. O kad geriau atrodytų „kultūros sureikšminimas“ tuo pačiu buvo panaikintas Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Ankstesnės kadencijos IVPK pirmininkas M.Bastys, pagrįstai tikėjęsis, kad liks jam visapusiškai naudingame poste ir toliau, šoktelėjo Seime prieštarauti, įrodinėti, kad informacinėms technologijoms reguliuoti reikia specifinių jo vadovauto komiteto sukauptų žinių, bet kolegų neįtikino ir komiteto neišsaugojo.
Tada R.Karbauskis atėjo į pagalbą M.Basčiui pirmą kartą ir pasiūlė dosnią kompensaciją (tiesa, ironiška, kad ši parama pačiam remiamajam tapo meškos paslauga). Didžiausios frakcijos seniūnas pakvietė saviškius balsuoti už M.Bastį į Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas. Nepaisant jau tuo metu Seimo salėje skambėjusių perspėjimų apie kandidato polinkį į neskaidrią užkulisinę politinę veiklą, M.Bastys buvo išrinktas Seimo vicepirmininku, taigi, įžengė žingsnį į patį Lietuvos politikos Olimpą. Niekuo pernelyg nepasižymėdamas, tyliai kurdamas „nors prie žaizdos dėk“ kaimo ir informacijos reikalų žinovo įvaizdį. Bet būtent šioje žygio viršūnėje agronomijos mokslų daktaras susidūrė su netikėtais sunkumais.
Valstybės saugumo departamentas neišdavė Seimo vicepirmininkui leidimo dirbti su visiškai slapta informacija (ech, likęs komiteto pirmininku jis būtų galėjęs apsieiti ir be jo), o Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis VSD rašto pagrindu netrukus prakalbo apie apkaltą. Štai tada ir prasidėjo eilinio „Rosatom“ agento gelbėjimo operacija aukščiausiu „valstiečių“ lygiu.
„Man atrodo nesąžininga sureikšminti tą dalyką iki grėsmių valstybei. Aš pažiūriu į Seimo narį Bastį ir man kažkaip ten nekvepia didelėmis grėsmėmis. Neatrodo jis grėsmingas. Keturios kadencijos Seime...“, – žurnalistams kalbėjo kitas į Lietuvos politikos viršūnę pakilęs kolūkio pirmininko sūnus R.Karbauskis, pasigirdus raginimams rengti ne tik apkaltą M.Basčiui, bet ir plačiau ištirti grėsmes nacionaliniam saugumui.
Net nepaminėjęs, kad Seimo narys sulaužė priesaiką, valdančiųjų lyderis po sėkmingo M.Basčiui balsavimo kaltę dėl skandalingo verdikto vertė opozicijai.
Kitą kartą užtarti progą savo protežė R.Karbauskis rado progą prieš pat slaptąjį balsavimą Seime, palikusį M.Basčiui Seimo nario mandatą. R.Karbauskis užsipuolė konservatorius dėl pareiškimo, kad visa jų frakcija slaptai balsuos prieš M.Bastį ir pakvietė saviškius laikytis „savo sąžinės ir moralės“. Net nepaminėjęs, kad Seimo narys sulaužė priesaiką, nieko nepasakęs apie grėsmę Seimo prestižui, valdančiųjų lyderis po sėkmingo M.Basčiui balsavimo kaltę dėl skandalingo verdikto įnirtingai, neadekvačiai grasindamas apkalta vertė opozicijai. O kai po dviejų dienų V.Pranckietis mitinge prie parlamento prisipažino, kad jam gėda būti Seimo pirmininku, R.Karbauskis iš karto užgesino begimstantį moralinį daugumos lyderį: „Jeigu jam gėda, jis turi atsistatydinti.“
Dar kartą R.Karbauskis ištiesė savo globotiniui M.Basčiui ranką išties lemiamu momentu. Iš Žemaitijos ir Vilniaus parašiutu į zanavykų kraštą rinkimams nuleistas „valstietis“ žemės ūkio ministras Giedrius Surplys neįrodė žemdirbiško krašto rinkėjams, kad atstovautų juos Seime geriau už susikompromitavusį, bet savą kraštietį („gimiau kolūkiečių (valstiečių) šeimoje“, vienoje autobiografijoje parašė M.Bastys). Pačiam pralaimėjusiajam G.Surpliui pakvietus savo rinkėjus „būtinai ateiti ir balsuoti“ antrajame rinkimų ture prieš M.Bastį, už opozicijos kandidatę I.Haase, jo partijos vadovas R.Karbauskis pasiuntė kitą signalą: „Man neišeina jos remti“.
Pasirėmęs išties nevykusiu konservatorių kandidatės teisininkės pasažu per debatus apie tos pačios lyties asmenų santuokas („pažįstu tokių porų, kur vienas pakeitė lytį ir tada jie teisėtai susituokė“), Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas užkirto kelią vertybiniam partijos apsisprendimui palaikyti savo į šiuos simboliškai svarbius rinkimus deleguotą ministrą.
Kodėl R.Karbauskis taip nuosekliai ir tikslingai saugo M.Basčio politinę ateitį? Turbūt ne dėl to, kad jų abiejų įmonių pavadinimai prasideda dėmeniu „Agro“. Tai klausimas valdančiosios partijos ir frakcijos nariams, siekiantiems įveikti valstybėje cinišką Lietuvos suvereniteto pardavinėtojų įtaką. Ar bent jau siekiantiems tokiais atrodyti. Tai klausimas V.Bakui, G.Surpliui, V.Pranckiečiui.
M.Bastys vėl padės ranką ant Konstitucijos ir romiai žvelgdamas į D.Žalimą ištars „Prisiekiu!..“
Panašu, kad atsakymo per ateinančias dvi savaites negausime, o tada klausimo aiškinimasis persikels į Seimą, kur M.Bastys vėl padės ranką ant Konstitucijos ir romiai žvelgdamas į D.Žalimą ištars „Prisiekiu!..“ Nes konservatorių kandidatai ketverius pastaruosius rinkimus Šakiuose patekdavo į antrąjį turą, bet pralaimėdavo jame. Be ypatingo į antrąjį turą nepatekusių oponentų agitavimo už I.Haase, jos, regis, laukia ta pati rinkimų baigtis.
Viena pagrindinių M.Basčio gynybos nuo kaltinimų sulaužius priesaiką linijų – neva VSD klausimyno klausimas „Ar pažįstate (pažinojote) asmenis, kurie dirba (dirbo) kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose?“ neapima buvusių valstybių, kurių šiandien jau nebėra. Tai, žinoma, M.Basčio apsimetinėjimas kvaileliu, nuduodant įsivaizdavimą, kad sovietų KGB, nusikalstama Lietuvoje paskelbta organizacija ir jos tebenaudojami agentai nedomina VSD, tad ir atsakyti apie savo pažintį su jais ketvirtą kartą Seimo nariu išrinktas politikas nė neturėjo.
Tai taip pat ir priminimas visai politinei Lietuvos bendrijai, kad ne tik 1806 rinkėjai Zanavykų apygardoje (19,44 proc. nuo dalyvavusiųjų skaičiaus) žavisi tėvo vadovaujamame kolūkyje dar spėjusiu padirbėti saviškiu, kuriam surengta „rusofobiška ataka“, bet ir jų įkvėpėjai, palaikytojai Lietuvos politiniame Olimpe nuduodami Lietuvos suvereniteto stiprintojus, iš tiesų tyliai garbina rezultatyviausią blogio imperijos prievartos mechanizmą, sulaužiusį tautos stuburkaulį – kolūkius.
