XVI Vyriausybė buvo pasimėgavusi tik 60 iš 100 medaus mėnesio dienų, kai vienam iš partnerių to saldumo pasirodė per daug. Vasario 11-ąją po eilinio valdančiosios koalicijos Politinės tarybos posėdžio aritmetiškai nebūtinas partneris V.Tomaševskis pademonstravo iš to nebūtinumo kylantį tobulą nesuinteresuotumą koalicijos tvarumu.
Pasibaigus taikiam pašnekesiui už uždarų durų, žurnalistų akivaizdoje LLRA lyderis nustebino ne tik juos, bet ir tris savo politinius pakeleivius pareikšdamas, kad „nemato geros perspektyvos bendradarbiauti“ koalicijoje, nes joje nevykdomi susitarimai. Kaip pavyzdį jis nurodė neįsteigtą ketvirtą energetikos viceministro postą ir nepakeistą lėšų paskirstymą valstybės investicijų programoms.
Premjeras A.Butkevičius iš karto sumetė, kad partnerio akibrokštas skirtas orui prieš Europarlamento rinkimus virpinti, pavadino jo pasisakymą viešųjų ryšių akcija ir pažadėjo išsiaiškinti, ar LLRA vadovas nenorėjo išreikšti „tam tikros pozicijos“ prieš svarbų vyriausybinį vizitą į Lenkiją.
„Tam tikrą“, t.y. smulkiomis priekabėmis (dar vieno viceministro reikalavimu) ar nesuprantamomis pretenzijomis (siekiu vasario pradžioje peržiūrėti gruodžio pabaigoje priimtą valstybės biudžetą) grįstą Vyriausybės destabilizavimo poziciją V.Tomaševskis neigė, o tai, kad demaršui tyčia pasirinko premjero vizito į Varšuvą išvakares, mielai pripažino. „Po vizito niekas mūsų nebūtų išgirdęs“, – taip naują politinio bendradarbiavimo šantažo būdu praktiką paaiškino europarlamentaras.
Nuostabiausia, kad toks atsainus aritmetinę daugumą rankose turinčių partnerių šantažavimas jų savigarbos nė kiek neužgavo. Kaip tik priešingai, nepraėjus nė dešimčiai dienų tikroji valdančioji trijulė, kuri, Viktoro Uspaskicho teigimu, pasikvietė į partnerius LLRA tik tam, kad opozicija Seime būtų menkesnė, klusniai patenkino lenkų reikalavimus, prieštaraujančius Vyriausybės programai.
Nuostabiausia, kad toks atsainus aritmetinę daugumą rankose turinčių partnerių šantažavimas jų savigarbos nė kiek neužgavo.
Politinis ketveriukės sprendimas įteisinti naujas lengvatas tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą niekaip nedera su prieš porą mėnesių laisva partnerių valia priimtos Programos punktu Nr. 249: „Sieksime, kad valstybinis lietuvių kalbos egzaminas nelietuviškų mokyklų abiturientams būtų nukeltas į vėlesnį laiką.“
Švietimo ir mokslo ministro darbiečio D.Pavalkio pasirašytas įsakymas keičia vieningo egzamino tvarką, pažemina lituanistinio išsilavinimo kartelę ne tik tautinių mažumų mokykloms, bet ir visiems Lietuvos abiturientams. Keičia tuo metu, kai to daryti nebeleidžia įstatymas, saugantis abiturientų teisę ruoštis egzaminams pagal iš anksto nustatytas taisykles.
Politinį užsakymą vykdantis politiku taip ir netapęs D.Pavalkis viešai skelbia, kad daugiau nei du kartus nuleista egzamino kartelė – rašinio pasirinkimas nebe iš trijų, o iš septynių autorių – yra „tik neesminiai pakeitimai“. Labai įdomu, ar Lietuvos moksleivių parlamentas į situaciją, kai ministro įsakymu perpus nuleidžiamas jų privalomo išsilavinimo lygis, reaguos taip pat neprincipingai, kaip ir pats ministras? Ar išdrįs moksleiviai pademonstruoti p. D.Pavalkiui, kuris, užimdamas ministro postą, jiems „parūpino“ dvigubą nuolaidą išprusimui, kad sąmoningiems, nors ir labai jauniems žmonėms tokių „dovanų“ išsilavinimo sąskaita nereikia? Ar paduos jie į teismą ministrą už tai, kad šis ne laiku pakeitė – dvigubai palengvino – svarbiausią jų egzaminą?
Jau aišku, kad politinė nuolaida, neatitinkanti Vyriausybės programos, išgauta grubaus šantažo būdu, koalicijai sukels išmėginimų audrą taip ir nepasibaigus jos medaus mėnesiui. Pedagogai, lituanistai, studentai, universitetų bendruomenės jau reiškė savo pasipiktinimą planais iškreipti prestižinio egzamino vertę.
Be jokių konsultacijų, priešingai nei rekomendavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK), ministro D.Pavalkio pasirašytas įsakymas beveik neabejotinai bus apskųstas teisme ir ministras kartu su premjeru turės aiškintis, ar tikrai rūpinasi švietimo Lietuvoje kokybe.
Seimo opozicija nepraleis progos surengti rekordiškai ankstyvą interpeliaciją ministrui. Ji gali būti ir sėkminga, nes D.Pavalkio planams ŠMKK prieštaravo ne tik opozicija, bet ir socialdemokratai. O ŠMKK narys V.Stundys atsakomybę už “pageidavimų koncertą” iš karto norėtų perkelti premjerui A.Butkevičiui.
Ironiška, kad tokio įvertinimo sulaukė, galima sakyti, pirmasis koalicijos politinis sprendimas (jei neskaičiuotume minimalios algos pakėlimo). Daugelio kitų aštriausių klausimų sprendimą A.Butkevičiui kol kas sekėsi pakankamai neskausmingai atidėlioti, tačiau šis – akivaizdžiai klaidingas ir Vyriausybės programa neapginamas („švietimo ir aukštojo mokslo kokybės gerinimas“ yra įrašytas tarp neatidėliotinų Vyriausybės veiklos prioritetų) vis dėlto buvo priimtas.
Kodėl A.Butkevičius apsisprendė pataikauti nebūtinų partnerių įgeidžiams?
Yra manančių, kad jam toks svarbus yra santykių su Lenkija „perkrovimas“, jog vardan jo jis aukoja net švietimo gerinimo prioritetą. LLRA pasitraukimas iš Vyriausybės šiuo metu neva sutrukdytų tartis su lenkais dėl strateginių projektų.
Tokia logika reikštų, kad premjeras per 60 dienų tapo Lietuvos politikos V.Romanovo V.Tomaševskio blefavimo auka. Galbūt patyrę socdemų politikos vilkai jau turi kitą pretendentą, kuris po šio fiasko pademonstruos, kaip reikia vadovauti koalicinei Vyriausybei nebloginant padėties vienose politikos srityse dėl menamos naudos kitose?
