Nepatikėsite, bet 2016 metų socialinių mokslų testo 8 klasei istorijos svarbiausias mokymosi pasiekimas yra žinios apie vėjo ir vandens energiją viduramžiais – šiam klausimui skirta net 7 taškai iš 26 galimų istorinės tematikos taškų.
Visos kitos testo istorinės dalies tematikos pagal svorį taškais pasiskirsto šitaip: Karolingų renesansas – 4, Vakarų Europos viduramžiai – 4, Vytautas ir Gediminas – 3, Senovės Roma, Pirmasis Lietuvos statutas, baudžiava Lietuvoje ir pagonybė Lietuvoje – po 2. Iš viso Lietuvos istorijai skirti 9 taškai iš 26.
Skaitydami testo užduotis, žiūrėdami pateikiamas iliustracijas ir dokumentus galime bandyti „perskaityti“ žinutes, kurias testo sudarytojai siunčia tiesiogiai mokytojams ir mokykloms. O netiesiogiai – mokiniams ir jų tėvams. Netiesiogiai todėl, Nacionalinio egzaminų centro pateikiamame standartizuotų testų pristatyme mokiniai ir jų tėvai nėra įvardinti, kaip šios „akcijos“ tikslinė grupė.
Pirmoji žinutė mokytojams – nemokykite svarbių dalykų, neišryškinkite jokių akcentų, nes standartizuotais testais bus tikrinamos nereikšmingos smulkmenos.
Galime tik spėti, kad mokiniai čia vertinami tik kaip savotiška ugdymo sistemos „patrankų mėsa“, pateikianti „grįžtamojo ryšio informaciją, reikalingą ugdymo kokybei ir vadybai gerinti“.
Pirmąją testo autorių siunčiamą žinutę galime „perskaityti“ atsakant į klausimą: kas yra svarbu istorijoje? Nepaisant to, kad pagal „Bendrąją socialinio ugdymo programą“ aštuntokai nagrinėja istoriją nuo proistorės iki pat Apšvietos epochos, standartizuotų testų kūrėjai nusprendė praleisti proistorę ir ankstyvuosius naujuosius laikus, Antikos epochai skirti 2 taškus ir susikoncentruoti į viduramžius (15 taškų).
Gerai, tarkime, kad nebuvo nei žmogaus kilmės, nei pirmųjų civilizacijų, nei Renesanso, nei reformacijos ir kontrreformacijos, nei gotikos, nei baroko, nei knygų spausdinimo, nei universitetų, o šiuolaikiniame globaliame pasaulyje žinios apie Kinijos civilizaciją, budizmą, islamo pasaulį, Europos demokratijos ištakas Antikinėje Graikijoje ir modernios Europos susiformavimą XVI–XVII amžiais yra nesvarbios.
Kodėl gi ne, man taip pat patinka viduramžiai. Tačiau ar tikrai svarbiausi dalykai apie viduramžius, kuriuos turi žinoti šiuolaikinis paauglys, yra vandens ir vėjo energijos panaudojimas; supratimas, kad viduramžių pilys ir vienuolynai buvo statomi sunkiai prieinamose vietose dėl saugumo bei tai, kad Karolingų renesanso metu įvyko kultūros atgimimas Frankų valstybėje?
Taigi, pirmoji žinutė mokytojams – nemokykite svarbių dalykų, neišryškinkite jokių akcentų, nes standartizuotais testais bus tikrinamos nereikšmingos smulkmenos. Jei dar tuo nepatikėjote, peržiūrėkite praėjusių, 2015 metų standartizuoto testo istorijos užduotis – jos menkai skiriasi nuo šiųmečių.
Antrasis testo inspiruotas klausimas: kas yra Lietuvos istorija? Testo kūrėjų nuomone, pirmiausia Lietuvos istorija yra visiškai nesvarbi. Juk ko vertas Lietuvos valstybės susidarymas, krikštas, tolerantiškoji LDK, pirmoji lietuviška knyga, Vilniaus universitetas, Liublino unija, Vilniaus barokas...., lyginant juos su viduramžių Europos vandens ir vėjo malūnais? Supraskime, Lietuvos istorija yra visiški niekai.
Kitas dalykas – kaip Lietuvos istorija pateikiama teste? Nesuprantu kodėl buvo pasirinktas XIX a. pabaigai – XX a. I pusei būdingas nacionalistinis naratyvas, pagal kurį tikras lietuvis yra lietuviškai kalbantis valstietis, kritiškai nusiteikęs krikščionybės atžvilgiu (geriausiai pagonis).
Taip, šis naratyvas XX a. pradžioje mums sudarė sąlygas atkurti valstybingumą, tačiau ar jis dar aktualus XXI amžiuje? Nacionalistinis naratyvas ryškus lietuviškų tematikų pasirinkime: pagonybė, Gediminas, Vytautas ir lenkų ponų priespauda.
Taigi ir toliau negerbkime savo šalies, įsivaizduokime esą atsilikėliais, o lenkus laikykime priešais Nr. 1. Įdomu, kaip jaučiasi tokias užduotis spręsdami jaunieji Lietuvos piliečiai Šalčininkų rajone?
Ar žinojimas, kad ąžuolas yra lietuvių šventas medis tebėra viena svarbiausių Lietuvos istorijos žinių, būtinų šiuolaikiniams paaugliams? Giliau – dar įdomiau: dokumentu bei užduotimis apie baudžiavą siunčiama atvirai antilenkiška žinutė (tipiška tarpukario Lietuvos istorijos supratimui), o karikatūra apie lietuvius Europos Sąjungoje komunikuojamas primityvios ir atsilikusios Lietuvos įvaizdis.
Taigi ir toliau negerbkime savo šalies, įsivaizduokime esą atsilikėliais, o lenkus laikykime priešais Nr. 1. Įdomu, kaip jaučiasi tokias užduotis spręsdami jaunieji Lietuvos piliečiai Šalčininkų rajone? Šiuolaikinio aštuntoko pastangų tikrai verta tik vienintelė užduotis, lyginanti Lietuvos Statutą ir dabartinę Lietuvos Konstituciją.
Trečiasis standartizuoto testo paskatintas klausimas yra: ar sovietmetis vis dar gyvas? Nežinau kodėl, bet pastaraisiais metais sovietinė praeitis vis stipriau alsuoja mums į nugaras. Gal judame taip lėtai, kad sovietmetis mus jau pasivijo?
Standartizuoto testo užduotys – dar vienas sovietinės praeities (šiuo atveju sovietinio istorinio naratyvo) kvėptelėjimas. Pavyzdžiui teisingas atsakymas apie dvarininkų ir valstiečių santykius („pateik įrodymą, kad šaltinyje kalbama apie socialinę diskriminaciją“) yra: „dvarininkai niekino, žemino tuos, kurie jiems dirbo“ – tikri kraugeriai, verti Tado Blindos bizūno.
Kokias galėtume padaryti išvadas? Ar tikrai testo kūrėjai vadovavosi standartizuoto testo tikslu „objektyviai įsivertinti savo mokinių mokymosi pasiekimus“? Juk istorijos „pasiekimai“, kurių reikalaujama teste, yra niekiniai.
Susidaro įspūdis, kad siekiama ne tiek patikrinti realias, jaunam Lietuvos piliečiui reikalingas istorijos žinias, kiek „sukirsti“ mokinį, bet dar daugiau – mokytoją ar mokyklą, atskiriant „pirmūnus“ ir „atsilikėlius“.
Bet ar tai, kad mokinys silpnai išmano Karolingų renesansą ir nežino, koks yra šventasis lietuvių medis, paverčia jį „atsilikėliu“? Ar tai ką nors pasako apie mokytoją, mokyklą ir sukuria pagrindus „ugdymo kokybei ir vadybai gerinti“?
Atrodo, kad, tiesiog, norima ištrinti orientyrus, akcentus, o istorijos dalyką paskandinti smulkmeniškų faktukų jūroje. Vėliau išdidžiai pareikšti: „mokinių istorijos pasiekimai yra menki“ ir, galbūt, inicijuoti dar vieną ugdymo kokybės gerinimo projektą.
Portalo ES pateikiamais duomenimis, projekto „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas“ (projekto kodas VP1-2.1-ŠMM-01-V-03-003) bendra vertė buvo 2 038 047,95 €.
Rimvydas Laužikas yra Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius
