1. Nepavyks išvengti į neviltį varančio valdžios dzenbudizmo.
Demografija kerta valstybės kokurencingumui. Didžiausia emigracija ES. Milžiniškas, neefektyvus biurokratinis aparatas. Karikatūra virtęs aukštasis mokslas. Valstybė – beveik be kariuomenės.
Tai – ne ministrams ir ne Seimo nariams. Jokio žvilgsnio toliau kadencijos. Jokių judesių prieš bet kuriuos rinkimus. Svarbiausia valdžioje yra būti. Meditacija. Ketverius metus trunkantis bandymas įžvelgti tą papildomą akmenį, kurio sode nėra. Kaip mėgdavo kartoti tas pats B.Franklinas, upėse ir blogose vyriausybėse paviršiuje plaukioja tai, kas lengviausia.
2. Premjero A.Butkevičiaus.
Lietuva yra pasmerkta būti valdoma premjero, kuris kas rytą bėgioja instrukcijų pas prezidentę. Kuris išėjęs iš Prezidentūros sako „balta”, o vakare apie tą patį – „juoda“. Arba atvirkščiai. Bet A.Butkevičius ir šįmet, ir kitąmet, ir gal net kitą kadenciją yra pasmerktas vadovauti Vyriausybei. Jo kalba prie bankomato Naujųjų naktį buvo tikrai cool. Dar truputį šventinės monotonijos, ir būtų pasiektas visiškas dzen(in).
3. A.Zuoko Vilniuje ir R.Malinausko – Druskininkuose.
Tarp visų 60 merų nerasi kitų tokių, kaip A.Zuokas ir R.Malinauskas, kurių politinio giljotinavimo labiau trokštų opozicija, „baltosios pirštinės“ ir politikos naivuoliai. Lygiai taip pat nerasi kitų dviejų, kurių galimybės laimėti tiesioginius mero rinkimus būtų tokios didelės kaip A.Zuoko ir R.Malinausko.
R.Malinauskas – praktiškai be konkurencijos, bet A.Zuokas – šis tai tikrai seniai jau turėjo griūti?
Taip manantieji yra visiškai teisūs. Bet teisūs ir tie, kurie sako, kad Vilniuje laimės tik tas, už kurį balsuos ir lenkai bei rusai. Už M.Majauską jie nebalsuos. Konservatoriai rinkimus išvis prapylė dar iki jų – dėl vidinio erzelio. Liberalui R.Šimašiui koją kiš G.Steponavičiaus „nuopelnai” mažumų švietimui būnant švietimo ir mokslo ministru. Kas lieka?
4. „Nekaltų“ avinėlių bliovimo ant visos ES – V.Uspaskicho ir R.Pakso skundų dėl „politinio susidorojimo“.
Rodos, jau visiems ausis turėjo per dešimtmetį išūžti savo paistalais, net didžiausias mėmė lyg ir turėjo nuo jų nusigręžti, o jie tebebliauna dar vis. Ne be sėkmės. Įtikėjusiųjų tiek ir tiek. Kaip ten sakė B.Franklinas, kuris ant šimto dolerių? Užčiaupti burną kvailiui – nemandagu, bet leisti jam tęsti – tiesiog žiauru.
Rodos, jau visiems ausis turėjo per dešimtmetį išūžti savo paistalais, net didžiausias mėmė lyg ir turėjo nuo jų nusigręžti, o jie tebebliauna dar vis.
Štai taip mazochistiškai mes, lietuviai, elgiamės patys su savimi. Ir čia B.Franklinas buvo teisus: „Niekas taip dažnai neapgaudinėja žmogaus, kaip jis pats.“
5. Masinės emigracijos.
Nors užpernai iš emigracijos grįžo bemaž pusė tiek, kiek išvyko, emigracija ir šįmet išliks didelė. Net jei įvyktų stebuklas ir algos eurais būtų pradėtos mokėti algų litais nominalais, emigracijos tai nesustabdytų.
Viena vertus, ne visi emigruoja dėl pinigų. Vieni ieško didesnės laisvės, kiti – didesnės pagarbos sau darbe. Kita vertus, juda visas pasaulis. Kaip visada, maisto šaltinių link. Laiveliais iš Afrikos į Italiją. Iš Gruzijos ar Vietnamo miškais per Baltarusiją – į Lietuvą. Pernai daugiau kaip 50 mln. žmonių pasaulyje vien tik prievarta paliko namus.
6. Tautinio zyzimo.
Visi Seimo nariai – vagys, visi verslininkai – sukčiai. Žiniasklaidoje – tik negatyvas. Įvedus eurą viskas pabrango. Valdžia nieko paprastam žmogui neduoda. Gyvenimas tik blogėja. Ką atsakytų mums mūsų pačių gyvenimas, jei mokėtų kalbėti? „Tu dar nepažįsti manęs iš blogosios pusės!” – šauniajam kareiviui Šveikui kartodavo leitenantas Dubas.
7. Naujų ir didesnių mokesčių.
Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suburtos pseudomokslininkų grupės parengtą mokesčių didinimo planą premjeras išjuokė, o finansų ministras kone kasdien dievagojasi, jog šįmet nebus nei naujų mokesčių, nei jų didinimo, nepamirškite, kad kovo 1-ąją įvyks merų ir savivaldybių tarybų rinkimai, o po jų tikra Lietuvoje, kaip žinote, būna tik mokesčiai ir mirtis.
8. Mirties.
Ne tik keliuose, ne tik sprogdinant savo artimą iš pavydo – kaip Panevėžyje ar subadant peiliu – kaip Giraitėje. Ir šįmet Lietuvoje gims mažiau žmonių, nei mirs. Taip yra nuo 1992-ųjų. Memento mori – prisimink mirtį.
9. Kaimynės Rusijos.
Kad ir ką sakytume apie Rusiją, vis tiek reikės gyventi šalia jos, o „tauta, – kaip sakė B.Franklinas, – besirengianti neteisingam karui, nėra niekas kitas, kaip didelė plėšikų gauja“. Todėl ir šįmet turėtume nepamiršti kito B.Franklino posakio: „Bet kuri tauta, pasiryžusi paaukoti truputį laisvės vardan trupučio saugumo, nenusipelnė nė vieno ir praras abu.“
Kad ir ką sakytume apie Rusiją, vis tiek reikės gyventi šalia jos, o „tauta, – kaip sakė B.Franklinas, – besirengianti neteisingam karui, nėra niekas kitas, kaip didelė plėšikų gauja“.
10. V.Putino Rusijos soste.
Nederėtų kliautis iliuzijomis, kad V.Putinas šįmet praras valdžią. Net jei taip atsitiktų, tai nereikštų, kad Rusija iš autoritarinės automatiškai taptų demokratine. Demokratinės elgsenos patirties stygius, po mongolų totorių antplūdžio prasidėjusi Maskvos didžiosios kunigaikštystės atskirtis nuo Europos lėmė jos politinio mąstymo atsilikimą. Kuriam įveikti prireiks dešimtmečių.
Todėl kitas Rusijos fiureris gali būti ir blogesnis už V.Putiną. Bet tai nereiškia, kad dėl to neturėtume trokšti V.Putino pasitraukimo. Blogis neturi teisės egzistuoti net tada, kai jį, tikėtina, pakeis dar didesnis blogis. Bet kuri kaita – pažanga. Netikite? J.Staliną pakeitė L.Berija, L.Brežnevą – J.Andropovas, ir tai galiausiai atvedė į imperijos griūtį.
11. Karo nuojautos.
F.Fukujamos pranašystė ir ES tėvų viltys neišsipildė. Istorija nesibaigė. Kol bus gyvas žmogus, tol vyks ir karai. Pernai tęsėsi įprasti karai dėl pingančios naftos laukų. Netrukus gali prasidėjo karai ir dėl vandens laukų. Kurių apstu Lietuvoje. Karo šešėlis pernai jau kliudė Lietuvą.
Rusijos fiurerio pradėtas karas dėl ambicijų, kai arijais besiskelbiantys ir Rusų pasaulio pseudoidėja besivadovaujantys rusai aiškina, kad ukrainiečiai yra žemesnės rasės, todėl neturi teisės nei į Krymą, nei į savo valstybę, taip priartėjo prie Lietuvos, kad arčiau jau nėr kur. Karo šešėlio nepavyks išvengti ir šįmet. Ir tai yra daug svarbiau už gyvos jautienos kilogramo kainą.
12. Kibernetinių atakų ir kompiuterių virusų.
Kibernetinių atakų mastai auga tiesiog proporcingai kompiuterizacijai, o gal ir sparčiau. Vien pernai nuostolių dėl to patyrė net 76 mln. JAV namų ūkių. Rusijos invaziją į Ukrainą lydėjo ir Rusijos kibernetinės atakos prieš ir po agresijos. Ar kibernetinės atakos peraugs į kibernetinį karą? Klausimas, kurį nuolat kartosime.
13. Ekonomikos nestabilumo ir nuolatinio žmonijos vystymosi iššūkių.
Pasaulio ekonomikos kreivė vis dar priklauso nuo JAV ekonomikos. Šįmet JAV ūkis turėtų kilti. Bet problemos kankina ES, Kiniją ir Japoniją, o Rusijos ekonomika tiesiog lekia į prarają.
Nepaisant skurdo, Lietuvoje ir šįmet neišvengsime persirijimo ir persigėrimo. Ir ne tik per šventes. Dar tūkstantis kitas berniukų ir mergaičių mokykloje bus atleisti nuo fizinio lavinimo.
Lietuvai traukiantis, pasauliui, priešingai, vis didesnių problemų kelia nevaldomas žmonių skaičiaus augimas ir su tuo labiausiai susijusi klimato kaita bei didėjantis skurdas.
Nepaisant skurdo, Lietuvoje ir šįmet neišvengsime persirijimo ir persigėrimo. Ir ne tik per šventes.
Vidutinis statistinio lietuvio svoris išaugs dar kokiu puskilogramiu. Dar tūkstantis kitas berniukų ir mergaičių mokykloje bus atleisti nuo fizinio lavinimo. Tūkstančiui kitam anksčiau laiko prireiks širdies kraujagyslių šuntavimo operacijos, insulino ampulių, vaistų nuo kraujospūdžio ir sutrikusio virškinimo. B.Franklino trigrašis tinka ir čia: „Nuo tada, kai žmonės išmoko virti valgį, jie valgo dvigubai daugiau, negu reikalauja prigimtis.“
Ko galbūt pavyks šįmet išvengti? Nebebus reklamos per Lietuvos televiziją. Ir, žinoma, lito. Reklamos ir dabar į valias, tik kitaip pavadinta? Na, be lito – tai jau tikrai. Po sausio 16-osios – amžiams?
