Ir vis dėlto valstybės prezidento per pačią Pilnatį neišrinkome. Antrasis turas bus. Kaip jį vertinti?
Antrasis turas nieko iš esmės nekeičia. Dabartinė prezidentė bet kuriuo atveju turėtų išsaugoti postą. Jos atotrūkis nuo Z.Balčyčio – daugiau nei solidus. Tačiau tai, kad vis dėlto įvyks antrasis rinkimų turas, yra į naudą Lietuvos demokratijai. Pirmiausia tai puiki politinės kultūros pamoka D.Grybauskaitei. Kuri turėtų aplaužyti pernelyg užriestus asmeninių ambicijų ragus.
Tai, kad vis dėlto įvyks antrasis rinkimų turas, yra į naudą Lietuvos demokratijai. Pirmiausia tai puiki politinės kultūros pamoka D.Grybauskaitei. Kuri turėtų aplaužyti pernelyg užriestus asmeninių ambicijų ragus.
Penkerius metus prezidentė pernelyg dažnai elgėsi taip, kaip nedera ne tik valstybės vadovui, bet ir ministrui, Seimo nariui ar net mokyklos direktoriui.
Taip ji džiūgaudama mokinukams gyrėsi, kad štai čia visi prieš ją drebina kinkas. Leido sau tyčiotis iš Lietuvos užsienio politikos krypties, iššaukiančiai nesusitiko su JAV prezidentu B.Obama, pamynė ne vieną iki jos susiformavusią valstybinę tradiciją, o kai kada net ir teisinės valstybės principus.
Pavyzdžiui, kai flirtavo su besikeikiančia teisėja N.Venckiene, pasisakė prieš teismo nutarties vykdymą ar kai tik dėl asmeninių ambicijų išvaikė FNTT vadovybę. Netgi rinkimų kampanijos metu prezidentė aiškino, kad valstybės paslapties išdavimas yra sveikintinas dalykas.
Rinkėjai tai įvertino pakankamai griežtai. Vietoj maždaug 69 proc. turėtų balsų prieš penkerius metus jai liko tik 46,5 procento. Kad tai stiprus smūgis D.Grybauskaitei, rodo ir jos vakarykštis elgesys. Skirtingai nei kiti kandidatai, prezidentė užsidarė vienumoje. Dar vienas faktas, jog atvira visuomenė nėra jos idealas.
Rinkėjų įvertinimas galėjo būti ir dar griežtesnis, jei ne palankiai D.Grybauskaitei susiklosčiusios aplinkybės.
Pirmiausia ir svarbiausia jų – tai, kad kovos išsigando ir į prezidento rinkimus nėjo premjeras A.Butkevičius. Pirmojo turo rezultatai yra tokie, kad jei rinkimuose vietoj Z.Balčyčio būtų dalyvavęs partijos lyderis A.Butkevičius, D.Grybauskaitės surinktų balsų procentas greičiausiai būtų smukęs iki 35–38 procentų. O jei dar konservatoriai nebūtų užkirtę kelio dalyvauti rinkimuose R.Paksui?
Pirmojo turo rezultatai yra tokie, kad jei rinkimuose vietoj Z.Balčyčio būtų dalyvavęs partijos lyderis A.Butkevičius, D.Grybauskaitės surinktų balsų procentas greičiausiai būtų smukęs iki 35-38 procentų.
Antra, Rusijos įvykdyta Krymo okupacija ir aneksija, rusų diversantų siautėjimas Rytų Ukrainoje ir V.Putino grasinimai visai Europai taip įkaitino atmosferą Europoje, jog daugelis už D.Grybauskaitę balsavo dantis sukandę, o kai kurie vis dar ir nuoširdžiai tikėdami, kad patriotinė prezidentės retorika gali reikšti ir tokią pat patriotinę praktiką.
Suveikė palyginimo metodas. Kad ir kokia vingiuota, slidi ir raudona yra D.Grybauskaitės biografija, daugybė dešiniųjų pažiūrų žmonių suprato, kad nei iš Z.Balčyčio, nei iš Z.Ropės, nei iš A.Zuoko neįmanoma tikėtis daugiau, nei iš prezidentės, o A.Paulauskas, kuris gal ir galėjo kažkada šį tą išspausti, pats save diskvalifikavo dar prieš Seimo rinkimus, kai puolė į glėbį V.Uspaskichui, kurį jis pats buvo įvardijęs kaip dirbantį Rusijai.
Prezidentės rinkėjus raminamai veikė ir tai, kad už D.Grybauskaitės stovi pats V.Landsbergis bei konservatoriai, kurie jaučiasi tebesaugantys lietuviško patriotizmo etaloną.
Visi kandidatai, bandę rungtis su prezidente, stengėsi išvengti konkrečių įsipareigojimų tautai. Tai irgi buvo naudinga D.Grybauskaitei. Veikiančiam prezidentui visada sunkiausia būna atremti kitų kandidatų populizmą.
Antra, kaip sakė prezidentas V.Adamkus, „kai didžiosios partijos kandidatą kelia tokį, kuris sako, kad, jei į vieną kėdę nepateksiu, tai pateksiu į kitą“, kas gali rimtai manyti, kad tie kandidatai apskritai nori laimėti prezidento rinkimus.
Buvusiai prezidentei naudinga buvo ir tai, kad prieš pat rinkimus „Gazprom“ mainais į ieškinio iš Stokholmo arbitražo atsiėmimą netikėtai sutiko smarkiai sumažinti dujų kainą. Suprasdama, kad meilė į lietuvių širdis eina ir per šilumos kainas, D.Grybauskaitė apdairiai pagyrė susitarimą su „Gazprom“, nors dar neseniai reikalavo, kad bet kuriuo atveju grumtynės su Rusijos geopolitiniu koncernu privalo būti tęsiamos Stokholmo arbitraže.
Būta ir mažesnių, bet ne mažiau svarbių aplinkybių, veikusių D.Grybauskaitės naudai. Nors išrinkus D.Grybauskaitę ir labai tikėtina, jog viena pirmųjų jos aukų gali tapti socialinės apsaugos ir darbo ministrė „darbietė“ A.Pabedinskienė, būtent ši ministrė prieš pat prezidento rinkimus skubos tvarka svarstymui pateikė pensijų kompensavimo planą.
Kad ir kaip ten būtų, išankstinis balsavimas buvo daugiau nei entuziastingas – daugiau kaip 6 proc. balsavo iš anksto. Dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus.
Ir vis dėlto D.Grybauskaitei pritrūko balsų laimėti iškart. Todėl jau dabar aišku, kad tuoj po 2012 metų referendumo dėl atominės elektrinės jos neapdariai ištarti žodžiai, kad „naujos atominės jėgainės nauda abejoja mažiau nei trečdalis balso teisę turinčių Lietuvos piliečių“, nuolat bus naudojami prieš ją pačią.
Pirmojo turo rezultatai yra tokie, kad jei rinkimuose vietoj Z.Balčyčio būtų dalyvavęs partijos lyderis A.Butkevičius, D.Grybauskaitės surinktų balsų procentas greičiausiai būtų smukęs iki 35-38 procentų.
Tada balsavo 52,34 proc. rinkimų teisę turinčių rinkėjų, o 62,72 proc. iš jų pasisakė prieš naujos atominės elektrinės statybas.
Įrašykite vietoj šių skaičių pirmajame ture D.Grybauskaitės gautus balsus (apie 46 proc. nuo 52 proc. dalyvavusių), ir gausite, kad už prezidentę D.Grybauskaitę balsavo kiek daugiau nei ketvirtadalis visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Gal D.Grybauskaitė dabar išmoks kartais patylėti – bent jau kalbėdama apie tautos valios pareiškimą?
Ką dar atskleidė prezidento rinkimų pirmasis turas?
Tai, kad A.Zuoko žvaigždė galutinai užgeso. Ir tai, kad Garliavos beprotybės šalininkų skaičius išliko maždaug toks pat, koks buvo ir prieš Seimo rinkimus (N.Puteikio balsai). Tai, kad Lietuvoje yra žmonių, kurie sutiktų balsuoti ir už Pupų Dėdę, jei toks būtų iškeltas (B.Ropės surinkti balsai).
Taip pat aišku, kad Socialdemokratų ir Darbo partijos neprametė, iškeldamos kandidatus, nes abu jie daugmaž rinko šioms partijoms ištikimų žmonių balsus. Ar Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis, nekeldami partinių kandidatų, prakišo, pamatysime jau per Europos Parlamento rinkimus. Bet jau galima sakyti, kad tai, ko gero, buvo patys partiškiausi prezidento rinkimai.
Prezidento rinkimai buvo svarbūs dar ir tuo, kad prieš pat juos V.Tomaševskis visiškai atsiskleidė kaip Maskvos žmogus. Lenkas su Rusijos okupacijos simboliu – Georgijaus juostele švarko atlape – to Lenkijos lenkams buvo per daug. Tai, kad Lenkija pamatė tikrąjį V.Tomaševskio veidą, ko gero, dar vienas teigiamas šios rinkimų kampanijos momentas. Tačiau Lietuvos lenkams, regis, V.Tomaševskis vis dar tinka ir su Lenkiją bei Lietuvą naikinusio okupanto simboliu.
Tai, kad Lenkija pamatė tikrąjį V.Tomaševskio veidą, ko gero, dar vienas teigiamas šios rinkimų kampanijos momentas. Tačiau Lietuvos lenkams, regis, V.Tomaševskis vis dar tinka ir su Lenkiją bei Lietuvą naikinusio okupanto simboliu.
Ar vyks rimta kova antrajame rinkimų ture?
Vargu ar galima ką nors per porą savaičių pakeisti. Tačiau gerai yra tai, kad Europos Parlamento rinkimuose dalyvaus ne penktadalis, kaip buvo anuose rinkimuose, o bent jau pusė visų rinkėjų, o tai reiškia, kad V.Tomaševskis su Rusų aljanso balsais gali ir nepatekti į Europos Parlamentą.
Tai būtų dar viena gera politikos pamoka – šįkart Kolorado vabalų garbintojui, kuriam yra ne vieta Europos Parlamente.
Nepriklausomai nuo to, kas laimės antrąjį rinkimų turą – D.Grybauskaitė ar Z.Balčytis (grynai teorinė prielaida), Lietuvoje ir toliau tęsis stagnacija, prasidėjusi tuoj po įstojimo į NATO ir ES ir ypač aiškiai pasireiškusi D.Grybauskaitės pirmosios kadencijos metais.
Todėl, kad nė vienas iš dviejų kandidatų, patekusių į antrąjį rinkimų turą, nėra pajėgus pasiūlyti tokią politiką, kuri stagnaciją sumažintų.
Teisybės dėlei būtina pasakyti, jog ir niekas kitas visoje Lietuvoje taip pat neturėjo, ką naujo pasiūlyti. Čia ir slypi galingiausias stagnacijos 2014-2019 užtaisas.
