Įsidėmėkime – tai ne kaina vartotojui, o tik gamybos savikaina, į kurią įtraukiami gamybos kaštai, paskolos ir palūkanos. Jų dydis dar nežinomas, bet žinoma, kad bankai atominių elektrinių statybos paskoloms paprastai taiko gerokai aukštesnes palūkanas nei kitiems projektams.
Negalima pamiršti ir to, kad 17–25 centų savikaina šviečia tik iš šių dienų varpinės. Kokia bus savikaina iš 2021-ųjų perspektyvos, vienas Dievas težino. A.Kubilius sako, kad AE statyba turėtų kainuoti 17 mlrd. litų, o Lietuvos dalis sieks 5 milijardus. Ar tai kaina su bankų palūkanomis ar be? Premjeras nepatikslino. Kad ir kaip būtų, nereikėtų turėti iliuzijų, kad likusią dalį Lietuva gaus dovanai.
Koncesininkas (jei trys kaimynės nedalyvaus projekte) likusius milijardus su kaupu išsiurbs iš mūsų. Per mums parduodamos elektros kainą. Dar neseniai piestu stojome „prieš“, kad Lietuvos bendrovė „Maxima“, kuri LEO LT turėjo tik trečdalį akcijų, uždirbtų iš jėgainės, o dabar jau gerai, kad visą pelną ims japonai? Bet koncesija yra tik verslas. „Hitachi“ investuoja, kad uždirbtų. Iš mūsų kišenių.
AE gaminamos elektros savikaina bus ne 7-10 centų, kaip dar prieš mėnesį valiūkiškai aiškino energetikos ministras A.Sekmokas, o 17–25 ct/kWh.
Ar tai jau įskaičiuota į Visagino AE elektros savikainą? Ko gero, ne. Tai kiek tada kainuos elektra vartotojams? Klausimas, į kurį atsakymo neturėsime iki tol, kol gausime pirmąją sąskaitą už elektrą po to, kai pradės veikti Visagino AE.
Perkame katę maiše? Ir taip, ir ne. Vykdant tokius projektus apskaičiuoti viską iš anksto beveik neįmanoma. AE statybos kaštai gali būti ir 17 mlrd. litų, ir mažesni, o gali būti ir visi 20 milijardų.
Vienaip bus, jei pasaulio ekonomika smuks ar tūpčios vietoje. Naftos produktai bus pigesni, statybinės medžiagos pigesnės ir darbo jėga pigesnė. Bet jei ūkis augs, o to mes visi tikimės, brangs naftos produktai, statybinės medžiagos, technika ir gal net bankų paskolos, o statybininkai kainuos tiek, kiek iki krizės, ir dar jų nebus iš kur paimti, tad darbo jėgą teks įsivežti iš užsienio. Tai didins statybų kaštus, kurie savo ruožtu didins ir elektros savikainą, ir kainą.
Pagaliau kad ir kokius argumentus „už“ ir „prieš“ statybų brangimą kas pateiktų, statybų dėsnis sako, jog laikui bėgant statybos paprastai brangsta. Ar kas nors žino bent vieną pavyzdį, kad objektas mūsų šalyje buvo pastatytas už mažesnę sumą, nei planuota? Galutiniai statybų kaštai, net jei tai buvo tik jūsų namas, būna didesni.
Todėl reikia iš anksto susitaikyti su mintimi, kad 17 mlrd. litų – tik orientacinė kaina. Realiai ji turėtų būti didesnė. Tačiau jėgainės statybų kaina, nors ir svarbi, vis dėlto nėra svarbiausias veiksnys.
Net ir aiškiai suvokiant nacionalinio saugumo svarbą, kurią matuoti pinigais neprotinga, lengvabūdiška yra nekreipti dėmesio į šalies demografinę padėtį. Neaišku, sąmoningai ar nesąmoningai, bet dabartinė Vyriausybė iki šiol šį vieną svarbiausių Visagino AE statybos aspektų visiškai nutylėjo.
Kodėl demografija statant naująją AE tokia svarbi? Kodėl būtina, kad Seimas, prieš apsispręsdamas mėnesio pabaigoje pritarti ar ne koncesijos su „Hitachi“ sutarčiai, turėtų rimtai apsvarstyti ir Lietuvos demografinę būklę?
Todėl, kad tuos pinigus, kuriuos Lietuva skolinsis atominės jėgainės statybai tiesiogiai, ir tuos pinigus, kuriuos skolinsis, o paskui per elektros kainą iš mūsų atsiims japonai, grąžinti turės – ir dar su palūkanomis – gerokai mažesnis skaičius žmonių, nei dabar gyvena Lietuvoje.
Tuo metu, kai buvo atkurta Nepriklausomybė, šalyje gyveno 3,71 mln. žmonių. 2001-aisiais – jau tik 3,4 milijono, o prieš metus vykęs surašymas parodė, jog šalyje liko tik 3 mln. žmonių. Vien dėl neigiamo gimstamumo ir mirtingumo saldo Lietuva per pastarąjį dešimtmetį prarado 102 tūkst. žmonių.
Išlikus tokiems gimstamumo ir emigracijos tempams, 2021 metais, kai naujoji AE jau gamins elektrą, šalyje gali būti likę ne daugiau kaip 2,6 mln. žmonių. Vaizdžiai kalbant, per tą laiką, kol pastatysime AE, Lietuvoje išnyks daugiau žmonių, nei dabar jų gyvena Kaune. Statybos kaštų padengimo našta guls ant daug mažesnio elektros vartotojų skaičiaus. Bet ir tai dar ne viskas.
Išlikus tokiems gimstamumo ir emigracijos tempams, 2021 metais, kai naujoji AE jau gamins elektrą, šalyje gali būti likę ne daugiau kaip 2,6 mln. žmonių.
Lietuva totaliai sensta. Per pirmąjį XXI a. dešimtmetį 80-mečių ir vyresnių žmonių skaičius išaugo 85 procentais, 75–79 metų – daugiau kaip 20 procentų. Po dešimtmečio aštuoniasdešimtmečių ir vyresnių žmonių skaičius bus dar 30 proc. didesnis nei dabar. Ką tik išėjusių į pensiją ir netrukus išeisiančių į pensiją žmonių skaičius bus 33 proc. didesnis nei dabar.
Šiuo metu 10–15 metų vaikų, taigi tų, kurie po dešimtmečio darbo rinkoje pakeis pensininkus (ir tai jei neemigruos), yra apie 15 proc. mažiau nei buvo prieš dešimtmetį. Tiek pat mažiau yra ir dabartinių mažamečių (5–9 metų). Ką tai reiškia?
Šilutėje, kuri pagal emigracijos mastus užima trečią vietą tarp rajonų, vandens suvartojimas pernai tik dėl gyventojų skaičiaus pokyčių sumažėjo 8 procentais. Tai reiškia, kad tie patys vandens tiekimo sistemos išlaikymo kaštai gula ant vis mažesnio gyventojų skaičiaus. Vanduo brangsta.
Kiek kainuos vanduo Šilutėje, jei po dešimtmečio kito joje gyvens vos keli tūkstančiai aštuoniasdešimtmečių senučių (vyrai miršta dešimtmečiu anksčiau nei moterys)? Tas pats ir su elektra. Bet ar mes žinome, kiek po dešimtmečio elektros suvartos gyventojai ir kiek pramonė?
Galima spėti, kad gyventojai elektros suvartos mažiau nei dabar, nes žmonių bus 0,4 mln. mažiau. Pramonė irgi turėtų suvartoti mažiau, nes naujos technologijos naudoja mažiau energijos. Vadinasi, dėl demografinių pokyčių ir naujųjų technologijų naujosios AE statybos kaštų našta kiekvienam iš mūsų, kurie po dešimtmečio dar bus gyvi ir neemigravę, gali būti smarkiai didesnė, nei dabar vaizduoja valdžia.
Už paskolas ir koncesiją reikės mokėti dar ilgai po 2021 metų. Bet demografinės žirklės veiks ir po 2021-ųjų, ir gal net žiauriau. Išvada: mažėjant dirbančiųjų ir gyventojų skaičiui apskritai, kasmet ta pati atominės elektrinės kaštų našta guls ant vis mažesnio šalies žmonių skaičiaus.
Jei taip, ar galima nekreipti dėmesio į demografinę šalies būklę, vykdant net kelis dešimtmečius truksiantį brangų projektą? Juolab kad valstybės skola, kuri prieš dešimtmetį nesiekė nė 13 mlrd. litų, dabar artėja prie 50 milijardų. Be to, valstybė iki tol iš paskolų vykdys dar kelis ambicingus energetinius projektus (suskystintų dujų terminalas, elektros tiltai į Vakarus).
Šilutės pavyzdys rodo, kad jau dabar daugelis mažesnių miestų sunkiai pakelia net vandentiekio ir vandenvalos modernizavimo kaštus. Ar pakelsime atominių ambicijų naštą?
Dėl ES politikos neturime pakankamai lėšų net senajai AE uždaryti. Naujajai skolinsimės, bet skolai atiduoti turėsime daug mažiau skolos mokėtojų nei dabar. Ar nebus taip, kad po dešimtmečio būsime nepriklausomi nuo Rusijos elektros, bet beviltiškai prasiskolinę pasaulio bankams? Kaip Graikija.
Penktadienį 15min.lt atlikta skaitytojų apklausa, žinoma, negali pretenduoti į reprezentatyvumą, bet faktas, kad joje dalyvavo per 21 tūkst. skaitytojų, iš kurių tik 17 proc. beatodairiškai pasisakė už AE statybą bet kokia kaina, o 43 proc. balsavo už tai, kad naujos atominės nereikia, nes ji Lietuvą įklampins į milžiniškas skolas, šį bei tą apie tautos nuotaikas sako.
Vienaip būtų, jei AE projekte dalyvaus lenkai, estai ir latviai. Kitaip – o taip, regis, ir bus, – jei Lietuva liks viena. Jei liksime vieni, AE statybai būtina tautos parama, kai dauguma lietuvių aiškiai pasisako taip: paskutinius marškinius atiduosiu, bet nauja atominė bus!
Po dešimtmečio būsime nepriklausomi nuo Rusijos elektros, bet prasiskolinę pasaulio bankams?
Tokios paramos valdžia kol kas neturi. Slaptumas ir energetikos ministro plepalai apie 7–10 centų kilovatvalandės savikainą rėmėjų naujajai jėgainei nepridėjo. Vietoj atviros diskusijos ir argumentų girdime tik užkeikimus apie pigią elektrą. Ir dar primityvius prakeiksmus, kad kiekvienas, kuris bando apsvarstyti visus AE statybos „už“ ir „prieš“, yra patentuotas Rusijos agentas.
Keikdama neutralius ir abejojančius, dar nė viena valdžia niekada nėra padidinusi savo šalininkų skaičiaus.