 |
Antivalstybininkai vėl ragina vienas kitą bėgti. Visi buvusieji į vieną krūvą op, vienu balsu traukia net po prezidentės sijonu VSD bei valstybininkų sąmokslus kiaurai matantis Darius Kuolys ir kryžium prieš D.Kuolio kandidatūrą į švietimo ministrus po LDDP pergalės šaltą 1992-ųjų rudenį gulęsis anuometis eldedepukas Bronislovas Genzelis, centruojantis tautininkas Romualdas Ozolas ir prie jų prisišliejęs Naglis Puteikis.
Ir dėl ko visa tai? Dėl iki šiol mažai kam žinomo ekspolicininko Vitalijaus Gailiaus ir dar mažiau žinomo jo pavaduotojo Vytauto Giržado atleidimo iš FNTT. Po tiesiog mistinio patikrinimo amerikoniškiausiu Žemėje daiktu, koks yra melo detektorius. Tikra Amerika pirtyje.
Apstulbino tai, kad prezidentė savo tvirtu pečiu nedvejodama parėmė mirties patale gulinčių liberalcentristų ministrą Raimundą Palaitį. V.Gailius politikuoja, abu jie „nelabai gerai pasirodė“, savo stiliumi rėžė prezidentė, o jos patarėjas dar kiečiau kalė: FNTT vyrukai įvykdė išdavystę. V.Gailius – tai irgi nematyta negirdėta kinkas prezidentės kabineto prieškambaryje drebinančių vyrų šalyje – šoka į akis D.Grybauskaitei: „Teisingumą Lietuvoj vykdo teismai, o ne poligrafas!“
Ką turime? Vienoje pusėje – konservatoriai ir prezidentės gerbėjai, maža, bet beatodairiškai narsi D.Kuolio kariauna su premjero patarėju Virgiu Valentinavičiumi priekyje ir dar J.Veselka. Kitoje – liberalcentristai, gal net pats Artūras Zuokas, juokingiausias pasaulyje generalinis prokuroras, konservatorių užplumpintas VSD ir, o Dieve, pati reitingų karalienė.
Jei jau prezidentė ryžosi paremti pilką ministrą kovoje su šaunia konservatorių ir antivalstybininkų rinktine, tam ji turėjo turėti rimtų priežasčių.
Pasirinkti tokią kompaniją? Negi D.Grybauskaitė bus pirmą kartą suklydusi?
Vis dėlto tie, kurie lažybose statytų už tai, kad D.Grybauskaitė suklydo, rizikuoja prakišti daugiau nei tie, kurie rinktųsi V.Gailiaus palaikymo komandą. Kuo tai galima pagrįsti? Ar apskritai galima?
Pirmiausia, kas yra V.Gailius? Niekam ne paslaptis, kad jis – konservatorių statytinis. Aišku ir tai, kad konservatoriai su juo siejo viltis retinant konkurentų gretas prieš Seimo rinkimus.
Antra, kas bent kiek pažįsta R.Palaitį, žino: dalydamas avantiūristo, bravūriško kavaleristo ir narsuolio Betmeno talentus, Dievas jį buvo pamiršęs. Tad ir prieš kirsdamas V.Gailiaus galvą, R.Palaitis iš anksto suderino tai su prezidente. Ir pagaliau trečia: jei jau prezidentė ryžosi paremti pilką ministrą kovoje su šaunia konservatorių ir antivalstybininkų rinktine, tam ji turėjo turėti rimtų priežasčių. Neatmeskime ir generolo G.Grinos agentūrinių pranešimų svarbos šiuo atveju.
Bet kad ir kaip pasibaigtų FNTT muilo opera, hepiendas vis tiek bus fantastiškas. Jei laimės „teisingumas“ ir ant balto arklio V.Gailius grįš į FNTT, D.Grybauskaitė liks be Monomacho kepurės. Dviejų milijonų gerbėjų akyse! O jei, kaip visada, laimės prezidentė, šalis žengs į naują erą – kartą pradėję kritikuoti D.Grybauskaitę, konservatoriai nebegalės sustoti. Sudie, kubilinės valdžios idilija.
Šį komentarą skaitykite ir savaitraštyje „15min“. Jį rasite paspaudę čia.
