Priesaika Lietuvoje – kaip mezgimas. Kartą paragavęs... Bent jau kai kalbame apie dukart ekspremjerus – R.Paksą ir G.Vagnorių.
Apie R.Paksą viskas seniai pasakyta. Yra prasmės pakartoti nebent tai, kad įstatymai, draudžiantys priesaiką sulaužiusiam veikėjui dar kartą kandidatuoti, galėjo būti priimami tik šalyje, kurioje yra tokių kietakakčių kaip R.Paksas. Kurie per 10 metų taip ir neįsikirto, jog save, rinkėjus ir valstybę nors kiek gerbiantis veikėjas po apkaltos pats, be jokio draudimo, privalo susiprasti palikti politiką amžiams.
Įstatymas savo darbą padarė. Kam dabar R.Paksas įdomus? Dalyvauti rinkimuose galės, tačiau kas jį rinks 2014 ar 2019 metais? Tie, kas galėjo, seniai D.Grybauskaitę pasirinko. Tik R.Paksas to nesuprato.
Apie G.Vagnorių – kita kalba. G.Vagnorių praeityje kaltino daug kuo, dėl daug ko jis iš tikrųjų kaltas, bet apkaltinti proto stygium vieną Tėvynės sąjungos kūrėjų iki šiol nebuvo nė menkiausio preteksto. Todėl tai, ką G.Vagnorius šeštadienį padarė Šiauliuose, galima būtų laikyti visiško proto suminkštėjimo pasekme. Tik taip manyti būtų pernelyg primityvu.
Kaip vertinti G.Vagnoriaus prisijungimą prie V.Uspaskicho partijos? Tik kaip visišką ir galutinį dukart ekspremjero G.Vagnoriaus nuopuolį. Toliau jau tik kišenes trolike kraustyti.
Žemaičiai tokiu atveju vartoja kitą žodį – fanaberija. Išsivaizdinęs. Pasikėlęs į puikybę taip, kai visi aplink laikomi durniais. Galima spėti, jog G.Vagnorius net dabar, kai tapo beteisiu V.Uspaskicho vasalu, įsivaizduoja, jog jis yra protingesnis už visus ir valdo situaciją – niekas nepastebės jo nuopuolio, o jis yra tas, kuris pergudraus patį V.Uspaskichą. Ir vėl valdys Lietuvą.
Tik ar gali priklydusi „šestiorka“ nuversti gaujos vadeivą? Mafijos gaujose, nors ir retai, bet taip nutinka. Ar Lietuvos politika – jau tik mafijos gaujų lygio? Šakalas pakeis Širchaną?
Taip manyti gali tik žmogus, nenorintis į save pasižiūrėti iš šalies. Ar įmanoma, kad tie, kurie šlovino kniazių, po poros metų jau ims melstis jo kažkada prakeiktam G.Vagnoriui? Misija neįmanoma net Lietuvoje. O jei taip, tai kaip vertinti G.Vagnoriaus prisijungimą prie V.Uspaskicho partijos? Tik kaip visišką ir galutinį dukart ekspremjero G.Vagnoriaus nuopuolį. Toliau jau tik kišenes trolike kraustyti.
Kažkada G.Vagnorius išdidžiai atskilo nuo Tėvynės sąjungos, į Nuosaikiųjų konservatorių sąjungą su savimi išsivesdamas daug buvusių jos ministrų ir bene isteriškiausią visų laikų landsbergininkę N.Oželytę. Net A.Kubilius svyravo, ar likti su V.Landsbergiu, ar dėtis su G.Vagnoriumi.
Kaip ir buvo prognozuota, tauta nuspyrė šią partiją į politikos šiukšlyną. Po to G.Vagnoriaus partija jungėsi su kažkokiu kitu nuliu ir virto Krikščionių konservatorių sąjunga. Ši jungėsi su A.Valinsko „tautos prisikėlimo” atplaišomis. Kaip nulis, taip nulis.
Bet tai, kad G.Vagnorius taps L.Graužinienės pavaduotoju kišeninėje V.Uspaskicho partijoje, net Vanga nebūtų išpranašavusi. Politikas, stojęs vadovauti Vyriausybei Sausio 13-osios rytą, kai reikėjo ne tik jaunatviško avantiūrizmo, bet ir drąsos, – su V.Uspaskicho antkakliu? Brrr…
2004-ųjų kovą, prieš išeidamas į politikos atsargą, G.Vagnorius pažadėjo nupirkti V.Uspaskichui traukinio bilietą į Baltarusijos Prudy kaimą. Aplankyti dirvonuojančių kolchozo laukų.
„Juokdarių Stašaičių, Šustauskų ir Uspaskichų politikos žvaigždžių grandinė nesibaigs. Tad ar sulauksime vaizdelio, kai premjeras Uspaskichas su prezidentu Petrikiu Lietuvos teisingumo portfelį pasiūlys Kauno teisuoliui Daktarui“, – karčiai bilieto pirkimą V.Uspaskichui tada palydėjo G.Vagnorius.
Sulaukėme. Pataikė kaip pirštu į akį. Praėjus beveik dešimtmečiui toje juokdarių grandinėje – jau ir pats G.Vagnorius. Bilietą į Prudy, o gal ir Urdomą jau V.Uspaskichas perka G.Vagnoriui.
Į prašmatnią Darba parcijas kelionę, pone Gediminai. Kartu su pirmuoju atkurtos Lietuvos generaliniu prokuroru, prezidento apkaltos architektu A.Paulausku, žvengiančio kniaziaus paskirtu prezidento rinkimų kampanijos juokdariu nuo Darbo partijos.
Ar G.Vagnorius padarys Darbo partiją stipresne?
V.Uspaskichui, kurio tikslas yra drumsti protus Lietuvoje ir rodyti, kokia Lietuvos valstybė nesubrendusi, G.Vagnorius yra tikras lobis.
Kaip politinis nulis, balsų medžioklėje jis jai reikalingas kaip šuniui penktoji koja. Bet V.Uspaskichui, kurio pagrindinis tikslas yra drumsti protus Lietuvoje ir rodyti, kokia Lietuvos valstybė nesubrendusi, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras (po A.Degučio – tik antras Darbo partijos tinkluose), dukart ekspremjeras, ekonomikos daktaras, buvęs V.Landsbergio bendražygis ir – kokia likimo ironija – žiaurių akcijų prieš atlyginimus vokeliuose sumanytojas G.Vagnorius yra tikras lobis.
Ką G.Vagnoriaus nuopuolis reiškia Lietuvai?
Dar vienas įrodymas tiems, kurie depresiškai įsitikinę, jog visi parsidavę, visi nuperkami. Dar vienas faktas, kad Lietuvoje nebėra nieko švento, o svarbu tik valdžia ir postai. Tai, kas varo į depresiją taip pat, kaip ir zombiškas kito žemaičio noras atgimti prezidentu.
Ar šventas žemaičių vardas čia išvis minėtinas?
Žemaičiai visada buvo geri kariai, mokėję ginti savo pilis. Ir labai nepatikimi politikai. Tą žinojo visi mūsų valdovai – nuo Mindaugo ir Vytenio, siuntusio savo vietininkus į pasienio su Ordinu pilis, iki Žygimanto Senojo ginčų su Kęsgaila. G.Vagnorių iškėlęs V.Landsbergis ir R.Paksui lėktuvą skrydžiui aukštyn organizavęs V.Adamkus šiomis dienomis tuo galėjo įsitikinti dar kartą.
Du žemaičiai – politikos zombiai net visko mačiusiai Lietuvai daugoka.
