„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Rimvydas Valatka: Gazmanovas, „Gazprom” ir Seimo patepta gazmiaso kultūra

Taip jau atsitiko, kad šią savaitę įsiminsime ne dėl to, kad apsimelavusi svarbiausia prezidentės patarėja, pasirodo, net praradusi teisę skaityti slaptus popierius, galės toliau tarnauti valstybei. Ir net ne todėl, kad Seimo dauguma sumalė į miltus prezidentės veto dėl jos kišeninio prokuroro, bet D.Grybauskaitė vis tiek kažkodėl prapliupo pagyromis tos daugumos vadui A.Butkevičiui. Šio Advento prekiniu ženklu, panašu, taps Kremliaus rotfronto atstovo O.Gazmanovo lėkšta ir nešvanki dainuška.
Rimvydas Valatka
Rimvydas Valatka / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Prie SSRS imperijos žemėlapio dūsaujantis dėl prarastų „Pribaltikos” žemių O.Gazmanovas taip sujaudino mūsų urapatriotus, kad vieni jų pasijuto priblokšti, kiti įžvelgė tikrą antilietuvišką provokaciją, treti reikalavo jį paskelbti „persona non grata”, o ketvirti iš anksto dėl viso pikto urodais išvadino savo priešus, su kuriais nesutaria visais kitais klausimais.

Tikrai turėtume taip nervintis ir pykti? Bet ant tokių rusų šovinistų, kaip O.Gazmanovas ar V.Žirinovskis, kurie per 25 metus taip nieko ir nesuprato, net daktarai nebepyksta. Kaip ir ant tų, kurie gruodžio 29-ąją, apsivilkę ne sovietine šimtasiūle, o amerikiniais džinsais, išsikvėpinę ne „Krasnaja Moskva”, o europiniais parfumais, eis į Vilniaus „Siemens” areną klausytis iš sovietinės skylės traukiamų O.Gazmanovo dainų.

Viešpatie, atleisk O.Gazmanovui ir jo buvusiems bei būsimiems klausytojams, taip pat visiems nacionalbolševizmo gaivintojams, nes jie nežino, ką darantys.

Vargšai tai žmonės. Paprastai tokios būtybės griežtai reikalauja, kad principų ir gero tono taisyklių laikytųsi kiti, pirmiausia Seimas, Vyriausybė, spauda, verslininkai ir ypač „Maxima”, bet tik ne jie.

Jei būtume dar nors truputį krikščionys,  ramiai – tam ir Advento metas – pasakytume: Viešpatie, atleisk O.Gazmanovui ir jo buvusiems bei būsimiems klausytojams, taip pat visiems nacionalbolševizmo gaivintojams, nes jie nežino, ką darantys.

Vargšė Rusija. Vargšas O.Gazmanovas. Turėtume melstis už tai, kad Dievas apšviestų jų protus ir sielas. Kokiu nelaimingu žmogumi reikia būti, kad praėjus ketvirčiui amžiaus po to, kai sugriuvo didžiausia kada nors žemėje egzistavusi blogio imperija, dainoje rypautum, kaip negerai, kad buvę vergai tapo laisvi.

Kodėl nepagailime jų, o pykstame panašiai kaip O.Gazmanovas? Klausimas – ne tik teologinis. Gazmiaso kultūra, kuriai atstovauja O.Gazmanovas ir apskritai visas rusiško kultširpotrebo (plačiai masių vartojamos kultūros – rus. trumpinys) importas, seniai yra Lietuvos kultūros dalis. Kad ir kaip nelengva tai pripažinti.

Tai tinka ne tik tais į jokius rėmus netelpančiais atvejais, kai Kovo 11-ąją Kaune koncertuoja čečėnų žudikus šlovinusi „Liube” grupė. 

Seimo dauguma, prieš penkerius metus įvedusi drakoniškus mokesčius atlikėjų ir kūrėjų honorarams ir taip numovusi paskutines kelnes savai kultūrai, iki galo atkėlė pravertus vartus gazmanovams ir visam gazmiaso srautui.

Lyg ir neturėtume abejoti Seimo opozicijos atstovų pasipiktinimo nuoširdumu. Tačiau ar tas pasipiktinimas nėra šiek tiek ištrauktas iš konteksto, be rimtesnio žvilgsnio į kultūros politiką?

Taip ir norisi paklausti: mielieji Seimo opozicijos nariai, o ko jūs tikėjotės po to, kai lygiai prieš penkerius metus, 2008-ųjų metų gruodžio 16-ąją surengėte naktinį mokesčių perversmą? Kai per vieną naktį mokesčių vėzdu taip pritrėškėte Lietuvos kultūrą, meną, literatūrą ir žurnalistiką, jog štai jau keleri metai, kai nebėra kam skirti net Nacionalinių meno ir literatūros premijų. Jos dalijamos jau ne tik mūsų kultūros seneliams, bet ir proseneliams, kurie paskutinį kartą ką nors sukūrė O.Gazmanovui tokioje mieloje eroje tarp L.Brežnevo ir K.Černenkos mirčių.

Konservatoriai ir liberalai, prilyginę PVM už eilėraščio ar reportažo parašymą vodkos pilstymui į butelius, sudavė paskutinį mirtiną smūgį lietuviškai kultūrai. Socialdemokratai, “darbiečiai” ir prie jų prisišliejusieji tokiam dešiniųjų požiūriui į kultūrą šimtu procentų pritarė.

Konservatoriai ir liberalai, prilyginę PVM už eilėraščio ar reportažo parašymą vodkos pilstymui į butelius, sudavė paskutinį mirtiną smūgį lietuviškai kultūrai.

Socialdemokratai, V.Uspaskicho falanga ir prie jų prisišliejusieji tokiam dešiniųjų požiūriui į kultūrą šimtu procentų pritarė ir net prieš rinkimus nesvarstė galimybės atkurti tai, be ko yra negalima europinė valstybė.

Ką ten socialdemokratai. Net dvaro politologai tokį A.Kubiliaus „žygdarbį" vis dar laiko etalonu – jie visą savaitę kaip užsukti gyrė A.Butkevičių už tai, kad jo Vyriausybė per metus nepakeitė kultūrą mirčiai pasmerkusio A.Kubiliaus kurso. 

Ar Lietuva pajėgi atremti gazmiaso importo grėsmes, pavyzdžiui, kurdama televizijos filmus apie mūsų istoriją, jei Lietuvos televizija ir radijas yra stabiliai menkiausiai iš biudžeto finansuojama ir labiausiai politikų paveikiama visuomeninė televizija Europos Sąjungoje?

„Piervyj Baltijskij” ir kitos Kremliaus televizijos, kurių bendras žiūrimumas Lietuvoje seniai dvigubai viršijo  visuomeninės televizijos žiūrimumą, dar pasiėmė ir tą Lietuvos vyno ir alaus reklamos dalį, kurią Lietuvos televizijoms iki pat nakties uždraudė transliuoti Seimo dauguma. Dėl to mūsų Seimo kairieji ir dešinieji taip pat sutaria kaip du burkuojantys balandėliai.

Bet ar šios aplinkybės kada nors buvo svarbios į kovą pakilusiai R.Juknevičienei? Gal I.Šimonytė viena arba drauge su savo įpėdiniu R.Šadžiumi galėtų apskaičiuoti ir mums pranešti, kiek daug per penkerius metus pavyko surinkti padidinto PVM iš mūsų poetų, romanistų, spektaklių kūrėjų ir reporterių?

Įskaitant tai, kad artimiausius penkerius metus visų kūrėjų skaičius Lietuvoje mažės geometrine progresija, tokia pat progresija augant gazmiaso importui, turėtume sąžiningai pripažinti: V.Putino kultūrinio praporščiko dainuška, palyginti su tuo, ką Lietuvai padarė ir daro sava valdžia, tėra lyg koks paauglio pokštas.

Seimas su kontrolieriais kals prie kryžiaus ir taip ant bado dietos paliktą savą žiniasklaidą, kad ji apskritai nustotų veikti, o Kremliaus žiniasklaida galėtų be pasipriešinimo plauti smegenis Lietuvoje.

Seimas rengia dar vieną apynasrį, bet ne Kremliaus, o savai žiniasklaidai. Planuojama paskirti žurnalistų kontrolierių, kuriam bet kuris nevisprotis galės apskųsti bet kurį tekstą, o žurnalistas turės tarsi teisme įrodinėti, kad kiekvienas jo sakinys yra pagrįstas. Kam tada reikalingi teismai?

Seimas su kontrolieriais kals prie kryžiaus ir taip ant bado dietos paliktą savą žiniasklaidą, kad ji apskritai nustotų veikti, o Kremliaus žiniasklaida galėtų be pasipriešinimo plauti smegenis Lietuvoje.

Bet ar tai rūpi nors vienam iš tų, kurie reikalavo balnoti žirgus prieš O.Gazmanovą? Kodėl toks pasipiktinimas kilo tik dabar, o ne tada, kai šis gazmiaso atstovas netrukdomas mūsų žemių gviešėsi dainuodamas Lietuvoje, o savi piliečiai net prašė jį pakartoti? Ir VSD tai neužkliuvo. VSD gazmiaso atakoms neturi laiko. Saugumiečiams tenka sukti galvą, kaip išsukti valstybės paslaptį nutekinusių prezidentės ir jos patarėjos užpakalius.

Žodžiu, Rytų fronte nieko naujo. Nemaitinsi savo kultūros – šersi svetimą. Su Seimo absoliučios daugumos palaiminimu Lietuva tai ir daro.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs