 |
Kaip čia mandagiau pasakius? Amžiną jam atilsį B.Lubys dar bene prieš šio Seimo kadenciją sakė, kad dėl dujų tiekimo su Kataru jau yra susitaręs. Trūksta tik tokio mažmožio kaip suskystintų gamtinių dujų terminalas. Bandė jis tą terminalą statyti, tik A.Kubiliaus valdžia vienu terminalu su juo dalytis nepanoro. Spjovė į visus „Achemos“ pradėtus darbus ir už dešimtgubai didesnę kainą tą patį pradėjo nuo nulio.
Taigi nei šią, nei kitą žiemą pigesnės Kataro dujos mūsų trobų dar nešildys. Na, bet 2014-ųjų rudenį, kai jau terminalą turėsime, Kataro dujos, dėl kurių balandžio 29-ąją su jų šeichu susitars D.Grybauskaitė, jau tikrai mus nuo kraupių šildymo sąskaitų išganys?
Iliuzijos nėra geras dalykas net meilėje. Ką jau kalbėti apie ekonomiką. Valdžia negirdomis pro ausis praleido tai, ką prieš gerą savaitę išdėstė Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas V.Lukoševičius ir VGTU Pastatų energetikos katedros vedėjas, profesorius V.Martinaitis: „Nei suskystintų dujų terminalas, nei nauja atominė elektrinė nesumažins elektros ir šilumos kainų.“
Anot mokslininkų, gigantiški projektai naudą atneš tik po kelių dešimtmečių ir tai tik tų objektų savininkams. Kaip tai? Bet juk A.Kubilius su A.Sekmoku mums žada? Ir prezidentė juk vyksta į Katarą ne apie feminizmo ateitį paplepėti su šeichu?
Dujos pastaruosius du dešimtmečius pasaulyje brango ir brangs ateityje, o ką daro Lietuva? Kaip ir okupacijos metais, šildo jomis laukų vėjus. „Pastaraisiais metais valstybė kompensacijoms už šildymą išleido daugiau kaip 3 mlrd. litų, kurių dalis galėjo būti skirta namų energiniam efektyvumui gerinti ar pigesniam biokurui diegti“, – tvirtina V.Martinaitis.
V.Lukoševičius ir V.Martinaitis ragino vietoj gigantiškų statybų renovuoti būstą. Ir įtikinamų pavyzdžių pateikė. Renovuoto Mažeikių Sodų gatvės daugiabučio, kuris šildomas biokuru, gyventojai 60 kvadratinių metrų butui apšildyti vasarį išleido 102 litus, o nerenovuoto Prienų Brundzos gatvės daugiabučio, šildomo deginant dujas, gyventojai už tokį pat plotą suplojo 1066 litus.
Dešimt kartų daugiau! Tai ar gali mums labai padėti pigesnės Kataro dujos? Du rimti mokslininkai viešai skelbia, kad „komjaunuoliškos“ statybos yra skirtos tik energijos švaistymui išlaikyti, o mes tai išdidžiai ignoruojame.
Bet gal V.Martinaitis ir V.Lukoševičius yra „pasamdyti“, gal ir jie meluoja? Taip apie visus kritikus skelbia oficiali konservatorių sąmokslo teorija. Tarkim, kad ir šie mokslininkai „pasamdyti“. Bet demokratinė visuomenė tuo juk ir skiriasi nuo tokių režimų, kaip A.Lukašenkos, kad joje vyksta diskusija. Dėl visko. Ir ypač tada, kai reikia prisiimti įsipareigojimų už dešimtis milijardų litų. Tai valdžia gal galėjo parodyti „nupirktiems“, kur informacijos vėžiai žiemoja?
Bet praėjo gera savaitė, o niekas iš valdžios V.Martinaičio ir V.Lukoševičiaus teiginių nesumaišė su žemėmis. Net nebandė jų paneigti. O juk reaguoti į kritiką, griaunančią visos Vyriausybės energetinio saugumo politikos pagrindus, – tiesioginė energetikos ministro pareiga. Ministras tyli. Dar daugiau: priešingai, nei I.Šimonytė, E.Masiulis, R.Šimašius ar kiti ministrai, A.Sekmokas į viešas diskusijas net neina. Kada matėte A.Sekmoką televizijos laidoje ginčijantis su jo oponentais?
Ne energetikos caro tai reikalas, tarsi sako mums A.Sekmoko povyza. Mums jis palieka tik vieną galimybę – tikėti juo. Bet A.Sekmokas – ne Dievas, tik politikos naujokas, o mes – ačiū Sąjūdžiui ir Atgimimui – galime rinktis, kuo tikėti: juo ar, tarkim, profesorium V.Martinaičiu.
Skirtingai nuo A.Sekmoko, mokslininkai pateikė nemažai skaičių. Tuo metu Energetikos ministerija ir „Klaipėdos nafta“, skelbdami informaciją apie Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą, skaičių išvis nepateikia. Nors šis strateginis objektas šįmet jau bus pradėtas statyti.
Terminalas Lietuvai verkiant reikalingas. Kad turėtume alternatyvą Rusijos „Gazprom“ diktatui. Tačiau ar statydama strateginį terminalą, kuriam pritaria dauguma piliečių, Vyriausybė turi teisę slėpti, kiek valstybei kainuos laisvė nuo „Gazprom“? Ar neturime teisės žinoti, kokia bus per šį terminalą tiekiamų dujų savikaina? Kiek jos kainuos mums asmeniškai?
Nė vieno skaičiaus. Nors energetikos ministras ir premjeras prieš kelias dienas susitiko su Norvegijos bendrovės „Höegh LNG“, kuri nuomos Lietuvai plaukiojantį laivą – gamtinių dujų saugyklą su dujinimo įrenginiu, valdžia ir po to nesiteikė pasakyti, kiek kainuos šio laivo nuoma.
Bet kurioje kitoje ES šalyje tai būtų įvertinta kaip nepagarba piliečiams. Štai ta pati „Höegh LNG“ savo akcininkus iš anksto informavo, kad iš Lietuvos už laivo nuomą bendrovė kasmet tikisi gauti po 50 mln. dolerių. Viską sudėjus, Lietuvai laivas turėtų kainuoti po 157 mln. Lt kasmet. Tokio laivo kaina – apie 700 mln. Lt. Bet gal naudingiau tada būtų jį pirkti, kaip tai darys Lenkija?
Jokių komentarų. Privalome tikėti, kad viskas, ką mūsų vardu ir už mūsų pinigus daro valdžia, ji daro gerai.
Kiek kainuos terminalo statyba? Lenkija praneša, kad jai tai toks terminalas kainuos apie 600 mln. eurų (2,07 mlrd. Lt). Kas mokės už plaukiojančios gamtinių dujų saugyklos nuomą? Ar sudėjus visas statybos, laivo nuomos, išdujinimo ir kitas išlaidas (dujotiekio pratęsimas), dujos iš Kataro vis dar bus pigesnės?
Gali būti ir taip, jog į šiuos ir kitus klausimus atsakys jau tik kitos Vyriausybės sekmokas.
Valdžia neklystų informuodama, kad, pastačius terminalą, dujos mums ateityje nebrangs daugiau nei brangsta vokiečiams ar prancūzams, kaip yra dabar. Bet teigti taip, kaip prezidentė, kad Katare bus sutarta dėl „pigesnių dujų“, kiek per bravūriška ir iliuzoriška.
Be abejo, kai kalbama apie valstybės saugumą, klausimas, kiek jis kainuos, yra neetiškas – laisvė yra neįkainojama. Bet ir permokėti už laisvę nėra tikro valstybininko bruožas. Kaip ir meluoti tautai.
Terminalas leis mums įsigyti dujų pasauline kaina, o ne pirkti jas už tiek, už kiek sumanė parduoti rusai. Tik net ir toks svarbus dalykas negali būti priežastimi slėpti statybos skaičius nuo tautos.
Negali, bet yra. Jau pripratome gyventi „be komentarų“.
Ką žinome apie tai, kodėl D.Grybauskaitė atsisakė prezidento B.Komorowskio kvietimo kartu su Latvijos ir Estijos prezidentais atvykti į Lenkiją – pasitarti dėl bendros keturių šalių pozicijos? Ar protinga save taip izoliuoti? Ar tokia yra Lietuvos valstybės pozicija? Jei Lietuvos, tai kas tokį sprendimą priėmė? Ar prezidentė dėl jo tarėsi su Užsienio reikalų ministerija, premjeru? Ar vyko dėl to Valstybės gynimo tarybos posėdis?
Niekas nesvarstė. Tai nusprendė D.Grybauskaitė – pasitarusi pati su savimi. Kaip ir tada, kai skėlė pirmąjį savo tarptautinį akibrokštą atsisakydama vykti į Prahą susitikti su JAV prezidentu B.Obama. Kodėl prezidentė taip elgėsi tada ir dabar? Kas ją apsėdo?
Jokių komentarų. Ne mūsų, kvailelių, reikalas. Tautininkai krykštauja iš džiaugsmo – tai bent laimė: prezidentė į lenką spjovė. Bet juk ne visa Lietuva tautininkai? Ar įmanoma įsivaizduoti, kad N.Sarkozy – su niekuo valstybėje nepasitaręs – atmestų A.Merkel kvietimą atvykti? Visi žino: valstybė kalbėtis turi net su priešais. O juk Lenkija ir JAV – artimiausi sąjungininkai, be kurių mūsų laisvė net labai kybotų ant plauko. Ne portugalai su maltiečiais mūsų gynybą garantuoja.
Kaip iš šono žiūrint atrodo Lietuva? Kaip nežinia kuo save įsivaizduojanti beraščių šalis, kurioje negalioja nei teismo sprendimai, nei europinės elgesio taisyklės? Štai čia papūskit! Nuo kitų 26 ES valstybių mes tuo ir skiriamės, kad vis dar rimtai didžiuojamės tuo, jog buvome paskutiniai Europos barbarai. Keista tik tai, jog vis tiek pykstame, jog ir XXI a. mūsų buitis – kaip barbarų.
