Sustojimas Belgrade būtent pakeliui į Milaną nebuvo atsitiktinis. Kur kas paprasčiau būtų buvę vykti į Serbiją po Milano. Tada V.Putinas būtų tiesiai pataikęs į Belgrado išvadavimo 70-čiui skirtą karinį paradą. Dabar prorusiška Serbijos valdžia dėl V.Putino buvo priversta karinį paradą surengti net trimis dienomis anksčiau nei priklauso.
Prorusiška Serbijos valdžia dėl V.Putino buvo priversta karinį paradą surengti net trimis dienomis anksčiau nei priklauso.
Ką reiškia, kai rimta kandidatė į ES, o tokia yra Serbija, nuolankiai persiuvinėja savo istorinių datų minėjimus dėl Rusijos, taikančios embargo visiems maisto produktams iš ES?
„Serbija darbais parodė, kad ji yra Rusijos draugė ne tik tada, kai Rusijai buvo lengva, bet ir sunkiomis akimirkomis“, – apeliuodamas į sankcijas Rusijai dėl Ukrainos užpuolimo pareiškė Serbijos premjeras A.Vučičius.
Ar galite net ir atgaline data ką nors panašaus įsivaizduoti Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, pavyzdžiui, Antrojo Čečėnijos karo metu?
Klausimų kyla ir daugiau. Kodėl Rusija nepagaili nei naujausios karo technikos, nei milijardų rublių, pagaliau nei tūkstančių savo desantininkų gyvybių, kad tik Ukraina nepasirašytų mažai ką reiškiančios Asociacijos sutarties su ES, tačiau kažkodėl ne tik pritaria Serbijos narystei ES, bet dar ir milijardo dolerių paskolą serbams suteikia?
V.Putino sustojimo Belgrade žinutė ES lyderiams buvo įžūliai atvira: jau valdau Vengriją, turiu kaip paspausti Bulgariją, turiu per šimtą man besimeldžiančių dešiniųjų radikalų Europos Parlamente, o su Serbijos priėmimu į ES būsiu štai toooks įtakingas ES.
Negana to, Kremliaus fašistas Nr.1, kuris, panaudojęs A.Hitlerio 1938-ųjų taktiką Sudetuose, XXI a. antrajame dešimtmetyje užgrobė Krymą ir atplėšė jį nuo Ukrainos, Belgrade ragino kovoti su fašizmu Latvijoje, kitose Baltijos šalyse.
V.Putino sustojimo Belgrade žinutė ES lyderiams buvo įžūliai atvira: jau valdau Vengriją, turiu kaip paspausti Bulgariją, turiu per šimtą man besimeldžiančių dešiniųjų radikalų Europos Parlamente, o su Serbijos priėmimu į ES būsiu štai toooks įtakingas ES.
Niekas Serbijoje į tai nesureagavo, o juk Latvija ir kitos Baltijos valstybės jau vienuolikti metai yra ES, nuo jų balsavimo lyg ir turėtų priklausyti, ar Serbija taps ES nare.
Bet niekas į tokį Serbijos nereagavimą po Latvijos užsipuolimo nesureagavo nei Vakarų Europoje (tą dar galima suprasti), bet ir pačiose Baltijos šalyse, o to jau negalima nei suprasti, nei pateisinti.
Nebesvarbu, kad V.Putinas ES narę kaltina fašizmu? Rusija ir V.Putinas tapo tokiais svarbiais ES faktoriais, kad Kremliaus Trojos arklys – Serbija – bus priimta į ES, nepaisant to, kad per visą kandidatavimą atvirai žaidė Rusijos pusėje?
Jei taip, tai tikrai kažkas naujo Europoje. O gal kas žino, kokia dabar Lietuvos pozicija dėl Serbijos narystės ES?
Bent iki sekmadienio vakaro reakcijos nebuvo. Bet ar Lietuvos prezidentė, užsienio reikalų ministras, Seimas neturi aiškiai įvardyti, ką toks Rusijos Trojos arklys, kokia dabar yra Serbija, reikštų Europos Sąjungai? Ar Lietuva neturėtų jau dabar suformuluoti aiškių politinių sąlygų, be kurių mes nepritarsime ne tik Serbijos, bet ir kitų šalių narystei ES?
Ne mūsų tai reikalas? Kaip čia pasakius. Serbijos klausimas dabar net labai esminis. Ar dar mažai klaidų ES ir net JAV padarė, vertindamos Rusiją per pastaruosius du dešimtmečius?
Jau Antrojo Čečėnijos karo metu tapo aišku, kad Rusija su V.Putinu ne tik nebandys pasikeisti ir tapti europietiškesne, bet, priešingai, nedviprasmiškai suka revanšizmo keliu.
Kaip rašo JAV apžvalgininkė A.Applebaum, „mūsų klaida buvo ne pažeminti Rusiją (kaip pasidavęs Kremliaus apžavams galvoja dažnas ES politikas), bet neįvertinti Rusijos revanšizmo ir nesiimti jo atgrasymo veiksmų“.
Rusija visą laiką nebus tokia revanšistinė, o ir V.Putinas nėra amžinas?
V.Putinas tikrai ne amžinas, bet tai, kad Rusija nepagydomai serga imperine karštlige, praėjusią savaitę daug kam netikėtai akivaizdžiausiai parodė ne V.Putinas, jo aplinka ir ne koks V.Žirinovskis, o Europoje labiausiai gerbiami V.Putino opozicionieriai A.Navalnas ir M.Chodorkovskis.
Tai, kad Rusija nepagydomai serga imperine karštlige, praėjusią savaitę daug kam netikėtai akivaizdžiausiai parodė opozicionieriai A.Navalnas ir M.Chodorkovskis.
Į klausimą, ar, išrinktas Rusijos prezidentu, grąžintų Ukrainai Krymą, ir vienas, ir kitas atsakė, jog nesirengia to daryti.
Štai tokia ta demokratinės Rusijos perspektyva. Pakrapštyk truputį ruso demokrato luobą ir rasi tą patį autokratą, tą patį V.Putiną. Vogti daiktai panašiai kleptomaniškai traukia ir Kremliaus vadą kagėbistą, ir jo auką M.Chodorkovskį, ir namų arešte jau sėdintį A.Navalną.
Jei ir Lietuvoje dar yra tuo nuoširdžiai besistebinčių, kaltinti dėl savo naivumo derėtų ne Rusiją, o tik patį save.
Todėl būtų sveika jau šiandien pradėti atvirą diskusiją dėl Serbijos narystės ES, o ne piktintis tada, kai Kremliaus danajų dovana jau stovės ES kieme. Tik ar kas nors tiki, kad tokia diskusija apskritai dar įmanoma?
