Tačiau minėdami šį istorinį faktą ir matydami, kaip, pagąsdinti Žygaičių senjorų dėl skalūnų dujų gavybos, susileido aplinkos ministras ir Seimo nariai, turėtume prieiti prie išvados, kad XXI a. lietuviai didįjį kunigaikštį Gediminą būtų už tai į skutelius sudraskę.
Net šaldami ir mokėdami už šilumą po 120 proc. mėnesio algos ir 200 proc. pensijos, net žinodami, kad tais varganais litais penime Rusiją ir „Gazprom”, vis tiek nenorime turėti pigesnių savo dujų. Keliasdešimt silikatinių plytų namų ir tvartukų Žygaičiuose mums atrodo svarbesni ir už energetinę nepriklausomybę, ir nuosavą kišenę.
Bet gal vis dėlto teisūs žygaitiškiai, kurie, per „YouTube” prisižiūrėję Rusijos ir Kuveito koprodukcijos žalių filmukų, sako, kad iš jų virtuvės čiaupų bėgs žibalas, veršis ugnis ir pragaro siera?
Net jei taip! Jei tik visa Žygaičių seniūnija turi vandentiekį ir kanalizaciją, kuo, stebint kaimo tupyklų peizažą, tenka abejoti, tai ar tokio kontrabandinio rajono žmonės šiai Apokalipsei atėjus nesumos, kad prie čiaupo prijungus vamzdelį ir nutiesus jį iki daržinėje seniai paslėptos cisternos, jos turinį galima bus iškišti, tarkim, šilališkiams? Taip, kaip dabar stumiate rusišką dyzeliną.
Mes siuntame, kad mūsų pensijos mažos, bet galutinai pasiusime tik jei teks kiek pasispausti ir vieną kvadratinį kilometrą iš tų dešimties, kuriame po vieną gyvename, reikės užleisti skalūnų dujų žvalgams.
Iš to gausite tiek vydūnų ir kudirkų, kad „Maximoje” už tai pripils tiek mineralinio „Vytauto” ar „Evian”, jog iki grabo lentos užteks šiai ir būsimai Žygaičių kartai kas vakarą išsimaudyti.
Taip, žinoma jums tokio biznio nereikia, ir skalūnų dujų – ne. Norite viską palikti taip, kaip radote atėję į šią raistų, balų ir ašarų pakalnę, iš kurios jūsų vaikai jau pabėgo į Londoną.
Regis, čia ir yra šuo pakastas. Mes norime turėti pinigų ir gerai gyventi, bet tuo pat metu nenorime žinoti, iš kur tie pinigai atsiranda. Mūsų kelrodė žvaigždė – pinigus viešai niekinantis ir į naują BMW visureigį kaip katinas į lašinius spoksantis sovietinio kirpimo inteligentas.
Mes siuntame, kad mūsų pensijos mažos, bet galutinai pasiusime tik jei teks kiek pasispausti ir vieną kvadratinį kilometrą iš tų dešimties, kuriame po vieną gyvename, reikės užleisti skalūnų dujų žvalgams, kad po to pensijos kokiu trečdaliu padidėtų.
Vieną dieną mūsų profsąjungos rengia mitingą prieš atleidimus iš darbo ir mosuoja plakatais „Duokit darbo!”, o kitą tie patys surukę veidai plėšo gerkles prieš gamyklos statybą šalia Klaipėdos. Vieną dieną – piketas prieš šiukšlių kalnus Kazokiškėse, o kitą – į kovą su šiukšlių deginimo gamyklos statyba Vilniuje. Ir tai šalyje, kur gyventojų tankumas yra kiek mažesnis nei lapių – Anglijoje!
Per pietus reikalaujame uždaryti visas Lietuvos kiaulides, o po piketo nuėję į „Maximą“, prakeikiame prekybininkus, kad jie mums bruka lenkišką kiaulieną.
Šitaip dvasiškai nusiplūkę stebimės, kad pagal laimingumą pasaulyje esame tik šešti nuo galo. Bet suderinti keletą tvartelių ir 11,6 trilijono kubinių metrų skalūnų dujų gavybą dar niekam nepavyko. Tik mums vis tiek atrodo, kad savas tvartelis – kiek svarbesnis valstybinis reikalas nei skalūnų dujos.
Galima suprasti, kodėl taip elgiasi Londone iš pašalpų gyvenanti N.Belova ar Žygaičius prieš skalūnus pakėlęs J.Nairanauskas. Bet kaip pateisinti aplinkos ministrą V.Mazuronį, socialistą A.Salamakiną, žalią L.Balsį ir – tai protu nebesuvokiama – konservatorių P.Saudargą?
Visi jie kinkuoja galvomis ir burba, kad „Chevron“, laimėjusios skalūnų dujų ir naftos paieškos bei gavybos konkursą ir turinčios investuoti čia 80 mln. litų, darbus reikia stabdyti. Nes kažkam po filmuko „YouTube” peržiūros kilo klausimas, ar tik dujų žvalgai nesuardys 40 metų senumo melioracijos.
Nesąmonė? Klaida? Ne. Valstybės vyrai kelių bobučių reikalą palikti viską taip, kaip jos rado, prilygino klausimui, ar Lietuva gali iš dujų importuotojos virsti eksportuotoja.
Bet Žygaičių seniūnijoje yra ir ūkininkų? Taip, yra. Tai ir pasirūpinkim ūkininkais, kad jų nuosavybės, apskritai visų žygaitiškių nuosavybės teisės būtų apsaugotos ir apgintos. Bet tam juk nebūtina kirsti šakos, ant kurios Lietuvą pasodino pats Dievas.
Ant vienos svarstyklių lėkštės – galimos dujos po 90 dolerių už 1000 kubinių metrų, kaip už skalūnines dujas moka amerikiečiai. Ant kitos – „Gazprom” dujos po 450 dolerių, išsaugotos pora motiejukų pievų ir keletas tuščių trobų, kurių, beje, niekas nė nesirengia griauti.
Pagaliau net jei ir reikėtų, apie ką kalbame? „Tauragės kurjeris” ką tik aprašė Vaitimėnų kaimą – su namais vaiduokliais, kaip stovi paliktomis daržinėmis su šienu. Tauragės ir kitų rajonų kaimai sėkmingai ištuštėjo ir be skalūnų dujų žvalgybos.
Per dešimtmetį tarp dviejų gyventojų surašymų Tauragės rajonas neteko 17 proc. žmonių. 2023 metais, kai Lietuvoje galbūt bus pradėta dujų gavyba – jei tik pavyks jų rasti, kaimuose apskritai žmonių gali nelikti. Pernai į mokyklas rajone atėjo tik 5798 mokiniai, o 1997 m. čia mokėsi 10 000 vaikų.
Galime, kaip įpratę, kišti galvas į smėlį ir toliau svaičioti. O galime – jei tik Seime liko nors pora gramų politinės valios – palyginti su Estija.
Kam bus geriau, jei vadovaujantis argumentu „geriau, kad tų skalūnų nebūtų”, nebus nei dujų, nei gyventojų aplink Žygaičius?
Galime, kaip įpratę, kišti galvas į smėlį ir toliau svaičioti. O galime – jei tik Seime liko nors pora gramų politinės valios – palyginti su Estija. Kuri, be Žygaičiams ar Kintams būdingo triukšmo, Auverės miestelyje pasistatė antrą skalūnų naftos gamyklą ir kasmet perdirba po 1,6 mln. tonų naftos skalūnų, išgauna ir dujas.
Apie 60 proc. produkcijos eksportuojama. Naftos skalūnų verslas „Eesti energia“ garantuoja didesnę pusę jos pelno. Per pora metų investuota 900 mln. litų. Po trejų metų estai gamins benziną.
Ir pažiūrėkit, kaip čia keistai išeina.
Estai neturėjo tokių istorinių vyrų kaip kunigaikštis Gediminas. Bet, išmokę skaityti ir rašyti, sėmėsi išminties iš kitų – kad nepjautų grybo. Mes turėjome daug išmintingų valdovų, bet, vėlai pramokę rašyti, įnikome pilti į visas puses skundus. Todėl net ir praėjus 690 metų nuo Gedimino rašytų laiškų Europai mūsų politinis protas tebėra toks, kaip to K.Donelaičio būro, kurs varnas šaudė.
