Ne juokdariui. Nes kaip paaiškinsi faktą, kad ne tik paprasti žmoneliai, bet ir verslininkai bei rimtų valstybės įstaigų viršininkai, nepaisant pamišėliškų bankininko kalbų, buvo jam patikėję saugoti 2,6 mlrd. nuosavų ir valstybės litų.
Kokį žodį turėtume pavartoti juos apibūdinant? Ne milijardus. Tuos, kurie patikėjo milijardus mišugenui? Bankininkas labiausiai mėgo žodį „iškrypėliai“. Tai apie jas, jo bankeliui medų nešančias bitutes jis kalbėjo? Taigi. Nebent pirmadienį centrinis bankas oficialiai paskelbs, kad bankininkas nebuvęs juokdariu, o tik naudojęs juokdario kaukę. Lietuviams kvailinti.
Keista, bet iš Tverės kilusiam bankininkui, kuris meistriškai kvailino lietuvius, pritaria patriotų sinonimu save paskelbę tautininkai. Ir žodį vartoja tą patį, ir mintį. „Politikai aktyviai užsiima nutautinimo ir iškrypėlių propaganda“, – skelbia tautinio jaunimo kvietimas prisijungti prie jų eisenos.
Nekeista. Vakarus ir jų negerą įtaką keikia ne tik tautininkai. Penktadalis tautos tiki, kad tik santechnikas iš Urdomos, kuri už Archangelsko, gali išgelbėti Lietuvą nuo bado, skurdo ir neteisybės. Keturi penktadaliai dar nuoširdžiau tikėjo, kad jūreivėlis iš Tverės ir apšvitinto sovietų povandeninio laivo atėjo išgelbėti ir net išgelbėjo Lietuvos simbolį „Žalgirį“.
Po banko uždarymo – faktas kaip blynas: už simbolio gelbėjimą su magaryčiomis susimokėjo visi mokesčių mokėtojai. Ir už Edinburgo „Hearts“. Trys sekundės ir nuošalė vienu metu. Kaip Sąjūdžio laikų dainoj: mes patys save žeminom, mes patys save niekinom.
Ir kodėl visi pastarojo dešimtmečio mūsų pranašai – visi tie uspaskichai, borisovai, almaksai, romanovai, horoskopų karaliai ir net Šiaulių nacio žmona – į Lietuvą ateina tik iš Rusijos?
Kokia to simbolio prasmė ir vertė, jei jį permenantiškai reikia gelbėti? Jei tą titanišką žygdarbį tegali atlikti tik importinis mažas heraklis iš Rusijos. Su keistu užsidegimu imantis vaizduoti save didesniu tautininku už patį A.Smetoną? Ar tai dar simbolis? Mąstė apie tai bent vienas patriotas?
Ir kodėl visi pastarojo dešimtmečio mūsų pranašai – visi tie uspaskichai, borisovai, almaksai, romanovai, horoskopų karaliai ir net Šiaulių nacio žmona – į Lietuvą ateina tik iš Rusijos?
Visi gerkles per trejus metus baigia prarėkti apie poros šimtų lenkų pavardžių rašymą su „w“, o apie pranašus iš Rusijos ar „Pervyj Baltijskij“ efektą tautos mąstymui – nei čiūkšt, nei brūkšt. Tai neįdomu nei Seimo daugumai, nei mažumai, nei Vyriausybei, nei rėksniams tautininkams.
Per 80 proc. Lietuvos moksleivių antra užsienio kalba renkasi rusų kalbą. Bet tai tik taip vadinama. Pagal užsienio kalbų mokėjimą rusų kalba daugeliui mūsų moksleivių – pirmoji užsienio kalba.
Lenkų kalba nedėstoma. Net Šalčininkų rajono lietuvių gimnazijose. Kaip ir latvių – pasienyje su Latvija. Prancūzų ir vokiečių kalbos baigia išnykti iš gimnazijų. Ispanų ir italų, galima sakyti neatėjo. Kaip ir mūsų kaimynų švedų ir danų kalbos. Nepaisant net keisto mūsų prezidentės įnorio pasukti Lietuvos užsienio politiką Šiaurės keliu, švedų ir danų kalbų vis tiek vaikų nemokome.
Ką tai sako apie mus kaip tautą?
Rodo, kur mes, ūbaudami dėl kelių lenkiškų raidžių ir lentelių, fokusuojame save. Kur mūsų tikroji orientacija, nepaisant to, kad jau 23 metus Lietuva yra nepriklausoma valstybė, o devynerius iš jų – ES ir NATO narė. Ką mums davė ta Europos Sąjunga, vograuja Seimo „darbietis“ ir graudina aprusėjusią lietuvio sielą M.K.Čiurlionio paveikslo vaizdeliu.
Esmė čia, žinoma, ne rusų kalboje, kuri pati savaime niekuo dėta. Tauta, įskaitant ir tautininkus, nenori nutraukti virkštelės su Rusija, kuri, nors yra Lietuvos tautos visų buvusių ir nemažos dalies dabartinių nelaimių kaltininkė, nes, jei nebūtų buvę Maskvos okupacijų, nebūtų nei dabartinio skurdo, nei tokios emigracijos, daugelio lietuvių sieloms tebėra artima.
Tačiau tauta juk tam ir renka politikus, kad jie tokius dalykus suprastų, įvertintų ir imtų šį tą keisti, o ne tik abejingais veidais stebėtų, kaip tautos vežimas, užuot kuo greičiau ištemptas į europinį greitkelį, nesimurdytų ta pačia rusiška bekele.
Nebūtina elgtis taip drastiškai, kaip Gruzijoje padarė M.Saakašvilis, kuris rusų kalbą mokyklose pakeitė anglų kalba, bet keisti kalbų mokymo sistemą reikėjo seniai. Jei liberalas G.Steponavičius būtų tai padaręs, jam už tai būtų galima paminklą pastatyti. Bet liberalui tapus švietimo ir mokslo ministru, jam pasirodė, kad jo uždavinys yra paversti bandomaisiais triušiais kelis šimtus moksleivių lenkų ir priversti juos rašyti egzamino rašinį iš lietuvių literatūros, kurios prieš egzaminą tiems vaikams nedėstė.
Ar Lietuvos valstybei ir verslui reikia, kad 80 proc. mūsų moksleivių rinktųsi rusų kalbą? Tikrai ne. To reikia Rusijos valstybei – kad ji be vargo ir papildomų investicijų, mūsų pačių švietimui ir kultūrai skirtais pinigais išlaikytų Lietuvoje savo kultūrinę ir politinę įtaką.
Lietuvos valstybei reikia, kad, be anglų, dažnas lietuvis dar mokėtų ir vokiečių bei prancūzų arba švedų ir lenkų, ispanų ar latvių.
Kam? Pirmiausia tam, kad tai padėtų daugiau uždirbti. Kai prieš beveik ketvirtį amžiaus su kolega lankėmės „Volvo“ gamykloje, švedas inžinierius vienam viską pasakojo vokiškai, o kitam – puikia prancūzų kalba, nors pirmoji jo užsienio kalba buvo anglų. O juk švedų yra triskart daugiau nei lietuvių.
Štai ko reikia verslui ir valstybei. O ką turim? Rusišką terpę. Taksistus, negalinčius susikalbėti su iš oro uosto vežamais klientais. Parlamentinio Aplinkos komiteto pirmininką, kuris bukagalviškai keikia „Chevron“ ir siūlo ieškoti skalūnų A.Kubiliaus kieme. Lietuvos gelbėtoją V.Uspaskichą. Ir jos simbolio „Žalgirio“ gelbėtoją V.Romanovą. Kuris aną savaitę mus sėkmingai išgelbėjo nuo dar 2,6 mlrd. litų.
