Lygiosios trunka akimirką.
Jei mes Vakaruose patikėsime V.Putino taika ir panaikinsime sankcijas Rusijai, o to laukia nesulaukia ne tik V.Putino papirkti Vakarų politikai ir godūs verslininkai, jei prancūzai įteiks V.Putinui raktus nuo dviejų „Mistral“, o vokiečiai pratęs Rusijos specnazo apmokymą, garantuotai sulauksime kruvinų rungtynių tęsinio. Ir ne tik agresoriaus ištryptoje Ukrainos aikštėje.
Grįžti į pradinę padėtį būtų dar didesnė Vakarų klaida, nei anas 14 metų trukęs vištakumas, kai, nepaisant akis badančių faktų (M.Chodorkovskio įkalinimas, televizijų užgrobimas, žudynės Čečėnijoje, politinės opozicijos užgniaužimas, Gruzijos užpuolimas), buvo bandoma save įtikinti, jog Rusija tapo normalia valstybe.
Kremlius sugundė Donbaso rusus Krymo pažado dvelksmu, pavadintu Novorusija. Kas iš to išėjo? „Rezultatai“, kaip skelbia jau ne Kijevo žiniasklaida, o patys Donbaso rašistai ir net vadinamosios Novorusijos televizija, apgailėtini.
Sankcijos privalo likti jau vien dėl Krymo užgrobimo. Antra, tai, ką V.Putino režimas Donbase padarė su kelių milijonų žmonių gyvenimais, išbraukia Rusiją iš civilizuotų valstybių sąrašo.
Kremlius sugundė Donbaso rusus Krymo pažado dvelksmu, pavadintu Novorusija. Kas iš to išėjo? „Rezultatai“, kaip skelbia jau ne Kijevo žiniasklaida, o patys Donbaso rašistai ir net vadinamosios Novorusijos televizija, apgailėtini.
Donecke – pasimetimas. Rusija, kuri čia rengė sukilimą ir žadėjo gražų gyvenimą kaip Kryme, pasiskelbė nesanti konflikto puse. Doneckiečių meilė „sukilėliams“ virto augančiu susierzinimu – jie sukilo tam, kad gyventų geriau, o ne tam, kad beprasmiškai žūtų. Net tie, kurie pavasarį pagal Kremliaus komandą rėkavo apie Kijevo chuntą, dabar pavydi Slovjansko ar Kramatorsko gyventojams. Ten nebešaudo. Ten gyvenimas grįžo į vėžes.
Pasimetę Donecko, o tiksliau, viso V.Putino suvedžioto Lugandono gyventojai. Pasimetę sukilėliai (taip jie patys save vadina). Dėl nesibaigiančio vadų ir lyderių keitimo. Dėl Rusijos išdavystės. Dėl to, kad Donecke nėra pinigų. Neveikia šachtos. Dauguma jų užlietos. Neveikia gamyklos ir fabrikai. Sudaužyti. Sugriauti namai, o Luhanskas nušluotas nuo žemės.
Du dideli miestai gyvena tik iš humanitarinės pagalbos. Iš Rusijos siunčiamų pinigų, priduria rašistų „politologas“ vadinamosios Novorusijos televizijoje ir čia pat konstatuoja: o karo vadai pešasi dėl šių pinigų.
Žodžiu, iš V.Putino paleisto propagandinio Novorusijos burbulo liko tik ragai ir nagai: griuvėsiai ir vadų kova dėl „humanitarinių“ pinigų. Ir jokios išeities nesiūlantis įšaldytas konfliktas. Kas išlaikys kelis milijonus be stogo ir be pajamų likusių žmonių? Rusija?
Net jei Maskva norėtų, tai ne Rusijos jėgoms, bet V.Putinas ir nenori, nes kagėbistams žmonės yra tik medžiaga jų liguistoms konstrukcijoms lipdyti. Nepavyko – gamybos atliekos. Jomis tapo pusė Donecko ir Luhansko sričių gyventojų. Tik tam, kad patenkintų liguistą KGB papulkininkio savimeilę.
Kagėbistams žmonės yra tik medžiaga jų liguistoms konstrukcijoms lipdyti. Nepavyko – gamybos atliekos. Jomis tapo pusė Donecko ir Luhansko sričių gyventojų. Tik tam, kad patenkintų liguistą KGB papulkininkio savimeilę.
Rusijos propaganda iš inercijos pašūkauja, kad Maskva yra Kijevo Rusios tęsinys, todėl Ukraina gali būti valdoma tik iš Maskvos. Tačiau ar Rusijoje nors kas nors primena europietišką Kijevo Rusią, tą patį Novgorodą? Kur pažvelgsi, ten kitas – mongolų-totorių chanų paveldas.
Ivanas Žiaurusis pykčio priepuolyje užmušė savo sūnų. J.Stalino žmona ne tai nusišovė, ne tai jis pats ją nušovė.
Čia tokia smulkmena – šalia Holodomoro, Katynės, Kuropatų, Pravieniškių aukų ir tų dešimčių milijonų, kurie buvo sąmoningai marinami Gulago kacetuose. V.Leninas kentėjo nuo depresijos, kuri galėjo trukti savaites. Jis galėjo mėnesį nieko neveikti, o paskui tapdavo pasiutiškai veiklus. Į nepaklusnų Kaukazą V.Leninas siuntė telegramas: „Išpjausime visus.“ Dėl nelaisvėje laikytų milijono kazokų V.Lenino rezoliucija buvo: „Sušaudyti visus iki vieno!“
N.Chruščiovas paskandino kraujyje Vengriją, paskui vos nesukėlė pasaulinio atominio karo. L.Brežnevas visus kitaminčius grūdo į psichiatrines, nors pats labiau nusipelnė palatos be rankenų – vien už tai, kai, pasiuntęs armiją į Afganistaną, jis paskelbė, kad ten įvyko socialistinė revoliucija. B.Jelcinas be perstojo gėrė ir galiausiai taip nukvako, kad atidavė valdžią oligarchų ir „šeimos" pakištam kagėbistui. V.Putiną apsėdo manija apie išskirtinę Rusijos misiją. Tiesą pasakius, tai tik ta pati „pasaulinė revoliucija“, kuria kliedėjo depresijos kamuojamas V.Leninas, tik kitoje saujoje.
Ar galima su valstybe, kurioje tik tokie vadai, turėti ką nors bendro? Ką turėtų daryti Vakarai?
1.Būtina tęsti, gal net sugriežtinti sankcijas Rusijai – tol, kol ji išeis iš Krymo. Pirmiausia todėl, kad sankcijos veikia. Ir todėl, kad V.Putino era nesitęstų dar 20 metų. Kuo ilgiau truks sankcijos, tuo daugiau galimybių Rusijai bent kiek atsipagirioti.
Absoliuti dauguma Rusijos elito orientuota į Vakarus. Net V.Putino pinigine vadinamas G.Timčenka yra ne kokios Venesuelos, o Suomijos pilietis. Sankcijų veikimas V.Putino aplinkai yra ženklas, kad V.Putinas susimovė, nes jis jiems aiškino, jog visus Europoje jis patvarkys, todėl jo karinė avantiūra niekam nepakenks. Sankcijos parodė, kad V.Putino užsienio politika neišlaiko kritikos.
Sankcijų veikimas V.Putino aplinkai yra ženklas, kad V.Putinas susimovė, nes jis jiems aiškino, jog visus Europoje jis patvarkys, todėl jo karinė avantiūra niekam nepakenks.
Rusijos elitas per bailus, tylės? Tai kodėl V.Putinas taip bijo perversmo? Kodėl keičia apsaugos vadus, sargybinius ir nuolat didina jų skaičių? Net jei tai tik įprasta Rusijos valdovams paranoja, tai daug ką pasakanti paranoja.
2. Nutraukti sankcijas Iranui ir padaryti viską, kad Irano dujos kuo greičiau pasiektų Europą. Sustabdyti Rusijos tiesiamo „Pietų srauto“ dujotiekio statybą. Šie du veiksmai lygiagrečiai išvaduotų Europą nuo energetinės Rusijos priklausomybės ir kone dvigubai sumažintų Rusijos pajamas, gaunamas iš dujų.
3. Izraelio pakrantėje yra gausios gamtinių dujų atsargos – tai reikia jas atvesti iki Europos. Be abejo, tai kainuos. Bet dar brangiau kainuoja tai, kad Rusija nesilaiko net tų žaidimo taisyklių, kurių laikėsi Sovietų komunistų gensekai. Kremlius vėl krauju perbraižo Europos žemėlapius – ar to fakto maža?
Rusija iš naftos ir dujų gauna apie 600 mlrd. JAV dolerių per metus. Kas liks iš jos ekonomikos, jei praras pusę šių pinigų? Žinant, kad Kremlius ne tik neinvestavo dujų milijardų į pramonę ir infrastruktūrą, o ištaškė ir taško Sočio olimpiadai, pasaulio futbolo čempionatui, universiadoms ir oligarchų bei valdžios vyrų prabangai. Praradusi ES dujų rinką, Rusija daugiau negrasins nei Baltijos valstybėms, nei Ukrainai.
4. Na, ir tokios „smulkmenos” kaip NATO bazių įkūrimas Baltijos šalyse bei Lenkijoje, NATO šalių gynybos biudžetų apčiuopiamas padidinimas. Lietuvos atveju – realios kariuomenės, galinčios kelias dienas gintis nuo Rusijos agresijos, sukūrimas. Jei V.Putino minutės pertraukėlės metu prezidentė ir Seimo dauguma nukiš į stalčių armijos reikalus, tai prilygs valstybės išdavystei.
Ką tokiam planui gali priešpastatyti V.Putinas? Dar didesnį Rusijos uždarumą. Į tai Maskva seniai eina.
Ką tokiam planui gali priešpastatyti V.Putinas?
Dar didesnį Rusijos uždarumą. Į tai Maskva seniai eina. Interneto kontrolė, dar smarkensė nei sovietų laikais šovinistinė propaganda ir paika mintis, kad Rusiją išgelbės Kinija. O kam Kinijai gelbėti Rusiją? Ar yra bent viena priežastis, kodėl kinai turėtų norėti galingos Rusijos?
Rusija kaip Kinijos žaliavinis priedėlis, taip, kodėl ne, bet galingos Rusijos kinams nereikia. Nes taip net ir kinams ramiau.
Todėl vienintelė V.Putinui palanki aplinkybė tėra Vakarų išglebimas. Carą gali išgelbėti tik Vakarų nesugebėjimas išlaikyti ilgesnę pauzę su sankcijomis. Kritimas į naują vištakumo priepuolį, vėl patikėjus, kad Rusija yra normali valstybė.
Jei Vakarai sugebės išlaikyti sankcijas, jie padės ne tik sau, bet gal net ir pačiai Rusijai. Galų gale atsikratyti imperinio mąstymo – ją ardančios žiaurios priklausomybės ligos.
