Galiausiai ant Siksto koplyčios kamino nutūpė baltas paukštis, ir 266 – uoju Romos vyskupu bei visos Katalikų bažnyčios popiežiumi tapo kardinolas iš Argentinos Jorge Mario Bergoglio.
Šiandien popiežius Pranciškus švenčia pirmąjį pontifikato šimtadienį. Gal ir nešvenčia, nes oficialusis Vatikanas į tokias sukaktis paprastai nekreipia dėmesio. O jeigu ir nešvenčia, tai, manau, šypsosi. Taip norisi galvoti. Tokį – besišypsančio dvasininko įvaizdį per šimtą pontifikato dienų susidėliojo pats Jorge Mario Bergoglio.
Vienas popiežiaus Pranciškaus nuopelnų yra būtent šis: į Šventąjį Apaštalų Sostą jis sugrąžino šypseną. Po dramatiškos Jono Pauliaus II agonijos, po pedofilijos skandalų, po vagysčių iš Benedikto XVI stalčių, galų gale – po liūdno Josepho Ratzingerio atsisveikinimo tikra, plati, nesuvaidinta Pranciškaus šypsena buvo tai, ko senokai nesimatė Vatikane.
Pranciškus šypsosi, nes yra simpatiškas popiežius. Taip šneka tikintieji. Pasauliečiai kalba panašiai. Bet Pranciškus – ne tik simpatiškas, bet ir drąsus dvasininkas. Ar šypsenos ir simpatiškumas iki šiol buvo esminiai pontifiko įvaizdžio bruožai?
Kažin. Tradiciškai pontifikas būdavo šiek tiek rūstus, gana įtakingas, visais įmanomais būdais charizmatiškas, o svarbiausiai – tolimas. Tolimas kam? Eiliniam tikinčiajam ir parapijos klebonui. Vienos bendrosios audiencijos metu šv. Petro aikštėje Pranciškus sustabdė visureigį, išlipo ir nuramino verkiantį vaiką. Kaip eilinis parapijos klebonas per krikštynas.
Reikėtų, beje, pasvarstyti, ar kiekvienas klebonas sugeba nuraminti verkiantį vaiką. Pranciškus moka. Jis, matyt, nėra elitinis popiežius – intelektualas, kaip Josephas Ratzingeris. Jis, matyt, nėra ir popiežius – geopolitikas, koks buvo Karolis Wojtyla. Pranciškus yra simpatiškas klebonas. Jo parapija – globali. Milijardas katalikų, ištroškusių paprastumo, atvirumo, nuoširdumo.
Todėl pirmąsias šimtą dienų popiežius Pranciškus ramiai dirbo dažytojo darbą. Vatikaną – visuotinės katalikų Bažnyčios kanceliariją jis nudažė nauja emocine spalva.
Tie, kas tikėjosi per šimtą dienų išvysti Vatikano kurijos revoliuciją liks, žinoma, nusivylę. Šiaip ar taip, Šventasis Sostas nėra paprasta valstybė. Joje gvardiečių apranga nesikeičia maždaug penketą šimtmečių. Diplomatinis protokolas – apie porą šimtmečių. Netgi Šventoji Dvasia vargu ar imtųsi čia kažką keisti per šimtą dienų.
Pranciškus kol kas – atsargus ir apdairus. Jis lyg tarp kitko prasitarė, kad yra prastas vadybininkas. Roma išsyk neramiai įtempė ausis. Bet paskui lygiai taip pat žaismingai pasakė – nepasakė, kad lobistinė hierarchų gėjų grupė Vatikane yra, kaip nebus.
Tiesa, jis pats nė negalvoja aiškintis, kas, kur, su kuo, kokiu tikslu. Kurijos valymą ir pertvarką darys smogiamoji Pranciškaus paskirtų kardinolų grupė – aštuonios labai įtakingos eminencijos. Darbo jos, matyt, imsis ateinantį rudenį. Tada ir pamatysime, kas slypi už geraširdiškos pontifiko šypsenos.
Kol kas popiežius aiškina savąją Bažnyčią, kuri kai kam jau spėjo nepatikti. Gal „Prada“ mados namams, nes Pranciškus nenori avėti raudonais „Prada“ batais? O gal finansų analitikams, spėliojantiems dėl Vatikano banko IOR ateities? Ta ateitis atrodo gana miglotai. Ypač po to, kai Pranciškus paskelbė, ką mano apie pinigų – tikėjimo binomiją: „Jėzus sąskaitos banke neturėjo“. Jėzus viskuo, ką turėjo, dalijosi su vargšais. Kuo su vargšais dalijasi IOR bankas kol kas lieka neaišku, nes tai pakankamai paslaptinga finansų įstaiga.
„Prada“ batais neavintis, auksinio kryžiaus nepageidaujantis popiežius per pirmąsias šimtą dienų savo povyza nuosekliai rodė, kokia turėtų būti XXI amžiaus Bažnyčia. Atlaidi. Išklausanti. Kantri. Nuolanki. Vos išrinktas popiežiumi, Jorge Mario Bergoglio, jau mazgojo kojas jauniems nusikaltėliams Romos kalėjime. Vos išrinktas Romos vyskupu, Pranciškus kalbėjo: „Dabar aš būsiu dar nuolankesnis, būsiu patarnautojas, nes vyskupas ir turi būti patarnautojas“.
Išgirdote? Įsidėmėjote? Pranciškaus kodas yra nuolankumas. Žinoma, šimtas dienų yra gana trumpas laikas, kad nuolankumo kodą perprastų visa Katalikų bažnyčia. Beje, jūsų vyskupas vargšams kojas jau mazgojo?
