Prieš Olimpiadą lažybų kontoros mūsų šaliai prognozavo geriausiu atveju vieną medalį. Ir tai ne aukščiausios prabos. Suskaičiavus viščiukus prognozės nepasitvirtino. Nors džiaugiamės naujais iškilusias herojais, sunku pamiršti ir kritusius milžinus. Kas kišo koją pripažintiems autoritetams?
Labiausiai krenta į akis psichologinis neatsparumas. Mūsų šalies atstovams akivaizdžiai per sunki lyderio ar favorito našta. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad psichologinė našta – svarus faktorius visiems žmonėms, nepriklausomai nuo tautybės, bet, pvz., JAV, įpratusios prie lyderės vaidmens ne tik sporte, bet ir politikoje, ekonomikoje ir daugelyje kitų sričių, atletai su spaudimu tvarkosi geriau.
Plaukikas M.Phelpsas, nepaisant favorito naštos, be didesnių dramų susirinko sau įprastą medalių kraitį. JAV krepšinio rinktinė, nors ir turėjo dvi sunkias rungtynes (su Lietuva ir Ispanija), visada jautėsi turinti rezervų ir mokėjo laiku juos panaudoti. Lietuva gi, būdama rungtynių su Tunisu favorite, sunkiai tvarkėsi su tuo vaidmeniu ir mintimi, kad tai lemiamos varžybos. Nelemtas „viskas arba nieko“ jausmas kišo koją ir ketvirtfinalyje. Fatališko paskutinės olimpiados jausmo neatlaikė ir puikų sezoną turėjęs V.Alekna. Rankomis skėsčioja ir daugybės titulų savininkė dviratininkė S.Krupeckaitė, kuriai jau antra olimpiada – tarsi užkeikta.
Mūsų šalies atstovams akivaizdžiai per sunki lyderio ar favorito našta.
O dabar pažvelkime į medalininkus. Beveik visi Lietuvos apdovanojimai (išskyrus J.Šuklino sidabrą) – netikėti. Juos iškovoję atletai viršijo jiems keltus tikslus. Tai yra nejautė psichologinio spaudimo. Net planetos reitingo lyderė penkiakovininkė L.Asadauskaitė turėjo tikslą užimti tik 3–8 vietas, tačiau sportinės formos ir amžiaus optimumą pasiekusi atletė turbūt daugiausiai iš visų jautė būseną „dabar arba niekada“. Sakyčiau, Laura geriausiai iš Lietuvos olimpiečių susitvarkė su favoritės našta, užtikrintai laimėdama auksą, dar ir pagerindama olimpinį rekordą.
Bronziniai jėgos sportų atstovai buvo dar palankesnėje psichologinėje padėtyje. Tarp favoritų nebuvęs (keltas tikslas 5–10 vieta) imtynininkas A.Kazakevičius bronzinėje kovoje priešininką nukalė ir nematydamas viena akimi, o boksininkas E.Petrauskas (5–17) Londone gavo „Rocky Balboa šansą“ – turėjo nugalėti ne tik pasaulio čempioną, bet ir teisėjus, kad pasiektų apdovanojimų pakylą.
Daugiausiai vilčių tapti pasauline legenda ir psichologiškai stipria lydere teikia auksinė R.Meilutytė. Neįtikėtinai brandžias sportinio charakterio savybes pademonstravusi niekam nežinoma penkiolikmetė (4–8) sugebėjo olimpinį adrenaliną nukreipti reikiama linkme, lemiamais startais gerinusi ne tik Lietuvos, bet ir Europos rekordus bei pagreitėjusi dviem sekundėmis (tolygiom šviesmečiams 100 m distancijoje) nuo savo praėjusio sezono rezultatų. Jei viskas klosis gerai, Rio de Žaneire turėtume matyti brandžią sportininkę, kuri kovos ir, tikiu, nugalės, naujus priešininkus – favoritės naštą ir nevaržomus Lietuvos lūkesčius.
Autorius rašo tinklaraštyje www.pasaulispagaldaumanta.com.
