Prisidengiant reorganizavimu, rugpjūčio 30 d. buvo tyliai numarintas vienintelis šalyje, 45 metus veikęs profesionalus Kauno pantomimos ir plastikos teatras. Meras A.Kupčinskas nesivargino ieškodamas argumentų pateisinti šį sprendimą: „Jis dirbo nepelningai.“ Suprask, kad miestui mimus išlaikyti metams skiriant 230 tūkst. tūkst. litų iš 737 mln. litų biudžeto yra per didelė našta.
Taip pat užsiminta apie ne pernelyg aukštą, dabar jau buvusio, teatro meninį lygį. Galbūt. Tačiau tuomet dėl šios priežasties reikėtų uždaryti daugumą šalies kultūros įstaigų.
Sutaupydamos tik 230 tūkst. litų (o iš tiesų dar mažiau, nes kalbėta, kad, po sujungimo su „Auros“ šokio teatru, bus sutaupyta apie 100 tūkst. Lt per metus), miesto galvos apsiskaičiavo. Reikėjo dar kokį teatrą „reorganizuoti“, nes šios sumos net nepakako apmokėti antstolės darbą.
Ji, gavusi teismo išduotą vykdomąjį raštą išieškoti 8,53 mln. litų savivaldybės skolą bendrovei „Kamesta“, rugsėjo 10 d. areštavo visas savivaldybės sąskaitas, kuriose buvo apie 31 mln. litų. Skolą sėkmingai išieškojo, taip pat už savo darbą iš karto pasiėmė ir atlyginimą, kurio nepasigėdytų net „Snoro“ banko bankroto administratorius N.Cooperis, – 342 tūkst. Lt.
Beveik 350 tūkst. litų – antstolės atlyginimo – į deficitinį miesto biudžetą jau niekas nesugrąžins. O savivaldybė turėjo net 8 mėnesių terminą atsiskaityti su bendrove „Kamesta“ dalimis. Tačiau to nepadarė.
A.Kupčinskas ir Administracijos direktorius D.Ratkelis po šio pusantros paros savivaldybės finansinę veiklą paralyžiavusio veiksmo apkaltino per Garliavos įvykius išgarsėjusią antstolę S.Vaicekauskienę neatsakingumu ir net nenoru bendradarbiauti. Mokė ją, kad negalima taip staiga imti ir teisėtai atlikti savo darbą, nes savivaldybė – ne šiaip koks skolininkas Jonas ar Petras, nuo jos juk priklauso visas miesto viešasis gyvenimas.
Be to, savivaldybė neva buvo rezervavusi 9 mln. litų bendrovei „Kamesta“, su kuria teisminiai ginčai jau ne vienerius metus tęsiasi dėl Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto kairiojo prietilčio darbų koncesijos sutarties.
„Šio mėnesio pabaigoje šį reikalą spręs Lietuvos aukščiausiasis teismas. Iki tol mes nenorėjome nieko mokėti. Buvome neinformuoti apie antstolei išduotą vykdomąjį raštą, todėl iš kur mes galėjome apie tai žinoti?“, – rėžė D.Ratkelis. Pasipiktinę Kauno miesto savivaldybės vadovai net kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir Antstolių rūmus. Teisingumo ministras J.Bernatonis net pažadėjo atlikti tarnybinį antstolės veiksmų patikrinimą.
Tačiau beveik 350 tūkst. litų antstolės atlyginimo į ir taip deficitinį miesto biudžetą jau niekas nesugrąžins. O savivaldybė juk turėjo net 8 mėnesių terminą atsiskaityti su bendrove „Kamesta“ dalimis. Tačiau to nepadarė.
Susimovei – turėk drąsos pripažinti. Tačiau drąsos Kauno vadovai neturi. Geriau lįsti į painius pasiteisinimus, ko kiti nepasakė, neinformavo, nepaklausiant, ko pats nepadarei, kad tiek kauniečių pinigų nebūtų išmesta į balą.
Sveiku protu sunku paaiškinti, kaip tokie dalykai gali nutikti savivaldybėje, kurios Administracijai vadovauja profesionalus teisininkas, Teisės skyriuje dirba 22, Finansų skyriuje – 17 žmonių. Logiškai mąstant, bent vienas jų turėjo nuo ryto iki vakaro teisme trintis ir gaudyti visą informaciją, susijusią su Vytauto Didžiojo tilto koncesijos reikalais, nes kalbama juk ne apie šimtą litų.
Kad ir kokia nesimpatinga paprastam žmogui atrodo antstolio profesija, šiuo atveju S.Vaicekauskienę kaltinti kauniečių apšvarinimu būtų nesąžininga. Ji atliko savo darbą. Negi turėjo sakyti „Kamestos“ vadovams: „Atsiprašau, neišieškosiu 8,53 mln. litų iš Kauno savivaldybės, nes nukentės Kauno viešasis gyvenimas.“
Putodamas ant antstolės, D.Ratkelis pabrėžė: „Šį kartą tik pusantros paros darbas buvo sutrikęs, o jei reikalas būtų rimtesnis?“
Iš tiesų, jei savivaldybė nesugebėtų laiku grąžinti, tarkim, 100 mln. Lt (nors tą sumą būtų rezervavusi), kokį nuostolį dėl žioplų valdininkų tuomet patirtų miestas? Nežinau, kaip jums, bet man apie tai baisu net ir pagalvoti.
