Pasirodo, pati didžiausia Lietuvos problema, kurią parodė toks Igoris su „kalašu“, yra tai, kad vidaus reikalų ministras nemandagiai kalba su Seimo pirmininke. Ir būtent tai tampa ministro atsistatydinimo priežastimi.
Chamas! Švelniai tariant, chamas! Štai kaip tituluojamas Saulius Skvernelis, kuris, suerzintas vėlyvo Loretos Graužinienės skambučio, nutraukė pokalbį ne su bet kuo, o su pačia Seimo pirmininke, kuri labai mėgsta kartoti, kad yra viena iš valstybės vadovių. O, siaube. Ar už tokią Lietuvą kovojom?
L.Graužinienę būtų galima atstatydinti tiesiog profilaktiškai – juk niekada nežinai, kam dar ji sumanys paskambinti.
O dabar pamodeliuokim, kaip viskas vyko. Du pareigūnai, pripažinkim, žioplai pragano „kalašnikovą“, o toks Igoris sprunka ir, kaip vėliau paaiškėja, viešuoju transportu darda į prestižinį Naujininkų rajoną. Įvykis, panašesnis į kvailos veiksmo komedijos scenarijų, visus sukelia ant kojų. Ką jau ką, o vidaus reikalų ministrą, buvusį policijos generalinį komisarą – irgi.
Na, jeigu S.Skvernelis ramiai miegojo, kai tūkstančiai pareigūnų ieškojo Igorio su „kalašu“ – negerai. Nors rimtai abejočiau, kad vidaus reikalų ministras tokioje situacijoje sau leistų užmigti. Juolab, kad ir pats S.Skvernelis tai neigia.
O dabar situaciją papildykime politinėmis detalėmis. L.Graužinienė jau seniai griežia dantį ant vidaus reikalų ministro. Kažkur kažkas nepasidalinta, kažkur susikirto interesai. Ta proga S.Skvernelis jau yra pasiūlęs Seimo pirmininkei samdytis apsaugą nuo nusišnekėjimų. Tiesa, jau kitą dieną ministrui teko atsitraukti, šiuos savo žodžius pakrikštijant „literatūrinės raiškos priemone“.
Taigi pabandykite pabūti ministro klumpėse. Visa Vilniaus policija, „Aras“ ir krūva kitų pareigūnų šukuoja sostinę. Kažkur bastosi Igoris su „kalašu“. Turbūt veidrodyje gali pamatyti, kaip gausėja žilų plaukų ant galvos. Ir tada, po kelių valandų vis dar bevaisių Igorio paieškų, skambina tavo „mylimiausia“ politinė kolegė, apipildama daugybe klausimų. Pokalbio tonas, suprantama, ne itin draugiškas. Ir jis tik prastėja sulig kiekvienu sakiniu. Gal Igoris jau pagautas? Gal jis kažką sužeidė ar nušovė? Gal. O tu nieko negali sužinoti, nes turi savo didžiausiai simpatijai atsakinėti į klausimus apie tai, ar Igoris kartais neateis į artimiausią Seimo posėdį.
Nepykit už asmeniškumus, bet Seimo pirmininkė turbūt nesiteiravo dėl kainos, kai pusė Vilniaus policijos ieškojo jos sūnaus.
Beje, jeigu jau leisti paskalas – tai iš abiejų pusių. Seimo pirmininkė tauzija, kaip ministras miega vykstant didžiausiai nusikaltėlio medžioklei per keletą pastarųjų metų. O aš apie pokalbį girdėjau kitokių paskalų.
Pavyzdžiui, kad Seimo pirmininkė klausė, kiek Igorio paieškos kainuos biudžetui. Nepykit už asmeniškumus, bet Seimo pirmininkė turbūt nesiteiravo dėl kainos, kai pusė Vilniaus policijos ieškojo jos sūnaus. Ir net eliminuojant sūnaus istoriją – jeigu L.Graužinienė iš tikrųjų klausė apie paieškos kainą, kai svarbiausias prioritetas yra žmogaus su „kalašnikovu“ suradimas, aš puikiai žinau, kas turėtų atsistatydinti. Ir tai tikrai ne vidaus reikalų ministras.
Taip, ministras greičiausiai bendravo ne visai pagal protokolo reikalavimus. Girdint kai kurias S.Skvernelio replikas, būtų keista, jei būtų kitaip. Ministru tapęs pareigūnas vis tiek liko pareigūnu. Bet kaip jo pokalbio telefonu su Seimo pirmininke toną galima daryti tokia problema? Nesuvokiama.
Po Vilnių kelias valandas šlaistėsi abejotino racionalumo ponaitis su „kalašnikovu“, o didžiausia bėda mūsų politikams yra tai, kaip S.Skvernelis apie tai informavo L.Graužinienę. Tai tik prisideda prie viso absurdo, kuriuo apaugo Igorio ir jo „kalašo“ istorija.
Ir čia į trasą šoka prezidentė Dalia Grybauskaitė, kad absurdas būtų dar gražesnis. „Žemas lygis“. Ne tai, kad Igoris su „kalašu“ ganėsi po Vilnių – tai, kad vidaus reikalų ministras negražiai kalbėjo su Seimo pirmininke.
Ar ministras gynė „kalašnikovą“ praganiusius pareigūnus? Ne – jis pirmas tarp aukščiausių politikų juos kategoriškai pasmerkė, kai, pavyzdžiui, premjeras viešai džiaugėsi, kad jį aplankė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir ponia Alma.
Ar ministras neigia policijos problemas? Ne – jis nuo pirmos dienos kelia policijos ir kitų struktūrų finansavimo klausimus. Ir kol valdančioji koalicija džiūgauja dėl sutarto naujo minimalios algos pakėlimo, „Facebook“ užgimsta tokios iniciatyvos kaip „Susimetam „Arui“ ant liemenės“ – nes žmonėms nusibodo laukti, kol politikai atras laisvų nuo populizmo lėšų ir realiai pasirūpins saugumu.
O žmonės? Žmonės yra nuostabūs. Vieni darda autobusu į Naujininkus, pamato vyriškį, kuriam iš po striukės styro kažkas tikrai nepanašaus į prancūzišką batoną – ir nieko nedaro. Kiti sulaukia Igorio savo „barake“. Išgeria su juo kavos, išklauso įspūdžių apie „kalašo“ nugvelbimą iš policijos mašinos. Ir nieko nedaro – bet kitą dieną mielai pasakoja žurnalistams, kaip jų kaimynas Igariokas prasmuko policininkams po nosimi. O tie vargšą „kalašnikovą“ pavogusį Igorį dar, gali būti, aptalžė. O gerieji kaimynai dar gal sugalvos surasti tą savo aukšto „stukačių“, kuris Igarioką įskundė.
Ir visi tie žmonės yra verti saugumo – tiek pat, kiek kiekvienas iš mūsų. Bet ministrą iš kėdės krapšto ne tai, kad Igoris policiją pavertė pajuokos objektu, o daugybės žmonių saugumui kilo realus pavojus. Ministrą atsistatydinti verčia kažkoks pokalbis su ponia Loreta.
Lietuvoje buvo daugybė atsistatydinimų „dėl garbės“, „dėl atsakomybės“, „dėl stabilumo“. Vienas riebus atsistatydinimas buvo susijęs su policijos darbu, kai girtas pareigūnas suvažinėjo vaikus. Tada iš posto pasitraukė generalinis komisaras (dabartinis Alytaus meras) Vytautas Grigaravičius. Bet kartu jis nusitempė ir jo galvos visais įmanomais būdais siekusį vidaus reikalų ministrą Raimondą Šukį.
Tad gal ir šiuo atveju reikėtų šiek tiek balanso? L.Graužinienę būtų galima atstatydinti tiesiog profilaktiškai – juk niekada nežinai, kam dar ji sumanys paskambinti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Saulius Skvernelis įteikė Algirdui Butkevičiui atsistatydinimo pareiškimą, premjeras tikisi, kad jis apsigalvos
