Tekėkite už manęs, ministre. Arba aš galiu už tamstos ištekėti. Jums rinktis – man tikrai didesnio skirtumo nėra.
Juozai (tikiuosi, galiu kreiptis vardu), keliaukime į Švediją. Tikras skandinaviškos socialdemokratijos pavyzdys. Ir dar ta gamta, tie romantiški Baltijos jūros vaizdai – mums abiem visa tai artima, tikiu. Tiesa, ten yra dar kai kas – homoseksualių žmonių bendruomenė, kurios atstovams nereikia slėptis nuo praėjusiame amžiuje įstrigusios visuomenės. Atleiskite, jei čia ir apie tamstą, mielas ministre.
Švedijoje vienos lyties santuokos įteisintos jau šešerius metus. Dangus nesugriuvo, Švedijos nevaldo korumpuotų gėjų klanas ar nematoma ranka, kurią kontroliuoja Lesbiečių Skandinavių Draugijos Prezidiumas (sutrumpintai – LSDP). Iš dangaus neskrieja žaibai, Sodoma ir Gomora (ar Sodomborgas bei Gomorborgas) nedega. Įniršę dorovingi švedai nekelia riaušių, nepiketuoja prie LSDP būstinės. Viskas gerai turbūt, bet mintys kyla įvairios, ar ne, mielas ministre?
Jei nesupratote, kodėl peršuosi teisingumo ministrui – tai paaiškinsiu labai glaustai. Dėl teisingumo, kuriam ministras tarsi turėtų atstovauti. Bet nepanašu. Tad ir siūlau mums, dviem oriems heteroseksualams, „susimesti šmutkes“. Vardan platesnio ir gilesnio pasaulio pažinimo.
Jeigu Lietuvos politikai (pvz., teisingumo ministras) nebūtų viduramžiuose užstrigę kelmai, tie žmonės mažiau bijotų atsistoti ir pasakyti „Aš kitoks“.
O kalba eina net ne apie vienos lyties santuokas. Bijau, kad iki pensijos tokio reiškinio įteisinimo Lietuvoje nesulauksiu. O gal ir iki grabo lentos. Civilinės partnerystės įteisinimas – kompromisinis variantas, nelendantis nei į homofobija tebetrykštančios Lietuvos katalikų bažnyčios daržą, nei į homofobų ne mažiau mylimą „tradicinės šeimos“ sampratą.
Bet ne, mielas Juozai, kam to reikia? Juk gėjų Lietuvoje nėra – na, gal tie tamstos minimi „atskiri atvejai“. O jie nėra atskiri. Homoseksualių porų Lietuvoje daug. Ir jeigu Lietuvos politikai (pvz., teisingumo ministras) nebūtų viduramžiuose užstrigę kelmai, tie žmonės mažiau bijotų atsistoti ir pasakyti „Aš kitoks“.
Mielas Juozai, štai tamstos žodžiai iš LRT televizijos eterio: „Aš nepripažįstu, kad tos pačios lyties žmonės, gyvenantys kartu, sukuria kažkokius šeimyninius santykius. Ir tai yra ne mano vieno nuomonė.“ O mano nuomonė priešinga. Ir ne mano vieno nuomonė, mielas Juozai. Ir čia mudu esame visiškai lygūs. Ir gėjai, ir lesbietės – visi turi savo nuomonę ir teisę į ją. Teisingai, mielas teisingumo ministre?
Ir jeigu tamsta savo, kaip ministro, poziciją dėl partnerystės pirmiausiai grindžiate tokia „ne savo vieno nuomone“, tai esate niekam tikęs ministras. Nes politinių sprendimų priiminėjimas pagal jos didenybę Mano Nuomonę yra bukas ir pasmerktas krachui. Pasodinkite Viktorą Uspaskichą. Ne, ne į kalėjimą. Į savo kėdę. Ir leiskite jam įstatymų iniciatyvas teikti pagal jo nuomonę. Ir dar suteikite tam besąlygišką LSDP (ne, ne Švedijos lesbiečių) palaikymą. Tada viena tokia byla turbūt žaibiškai pasibaigtų perrašius Baudžiamąjį kodeksą. Ir teisingai – nes tokia būtų ministro nuomonė. Ir tikrai ne jo vieno.
„Evangelija pagal Juozą“ apima ir tokius žodžius, už kuriuos šiek tiek labiau civilizuotoje šalyje politiką užbadytų pirštais – o gal ir išbadytų iš ministro kėdės.
„Jeigu tam tikri „kiti reiškiniai“ būtų labai paplitę Lietuvoje, žinoma, kiltų būtinybė ir juos sureguliuoti“, – išsisukinėja asmeniškai visus Lietuvos homoseksualus suskaičiavęs ministras. Ir nesvarbu, kad LSDP (čia kalbu ne apie Švedijos lesbietes) deklaruoja žmonių lygybės siekius. Ir nesvarbu, kad seksualinės mažumos turi tokias pačias pamatines teises, kaip ir heteroseksualai. Svarbu tai, kad ministrui tokie žmonės yra „kiti reiškiniai“.
„Daugiau yra propagandos negu tų porų“, – toliau skaičiuoja „Evangelijos pagal Juozą“ autorius. Ir sėda į vieną valtį su Petru Gražuliu, svajodamas, kaip per kitas LGBT eitynes juos jau du abu ant rankų nešios būrys uniformuotų vyrų. Sexy.
Pasakykite, kad vėžio gydymui pinigų neskirsite – nes tų vėžininkų mažai, ir šiaip daugiau propagandos nei tų vėžininkų.
Arba pritaikykime tamstos logiką „jų mažai, tad jie nesvarbūs“ kitame sektoriuje. Eikite, Juozai, į sveikatos apsaugos ministrus. Ten pasakykite, kad vėžio gydymui pinigų neskirsite – nes tų vėžininkų mažai, ir šiaip daugiau propagandos nei tų vėžininkų.
Ir dar šiek tiek pratęskime jūsų išminties perlų seriją, mielas Juozai. Edmundas Jakilaitis klausia, ar jūsų pasikinkyta traktuotė nediskriminuos vienos lyties porų. Jūs, žinoma, nesutinkate: „Joms tiesiog nebūtų taikomas šis įstatymas“. Žinoma! Kokia dar diskriminacija?! Tiesiog heteroseksualai įgyja dar daugiau teisių ir laisvių, o homoseksualai (kurių ir taip nėra – kaip sovietmečiu) ir toliau neturi nieko. Jokios diskriminacijos.
Nekartosiu tokių elementarių tezių, kad vienos lyties porose vaikams augti milijoną kartų geriau nei vaikų namuose – ypač lietuviškuose. Nėra reikalo plėtotis ir apie tai, kad „tradicinė šeima“ mūsų valstybėje kartais taip uoliai ginama, kad dešimt kartų primušta moteris negali išsiskirti su savo šunsnukiu vyru. Tuo pačiu, kuris turbūt stovėjo pirmose eilėse gaujoje puspročių, kurie norėjo gyvus sudraskyti 2013 m. LGBT eitynių dalyvius. Nes taip teisinga, nes tų gėjų ir lesbiečių juk beveik nėra, ar ne, Juozai?
Žinoma, svarbiausia – žmogus. Su sąlyga, kad ne „žydras“. Teisingai, Juozai?
Ir paskutinis „Evangelijos pagal Juozą“ postulatas. Jūs, gerbiamas ir mylimas Juozai, išmintingai prisimenate LSDP (ir vėl ne lesbiečių, deja) lozungus, oriai pareikšdamas: „Ir vieno žmogaus teisės mums yra labai svarbu“. Žinoma, svarbiausia – žmogus. Su sąlyga, kad ne „žydras“. Teisingai, Juozai?
P.S.: jei pasiūlymas sudomino, mano numerį rasti lengva – paskambink, Juozai. Bučkis.
