Panašu, kad liberalai pateko į vieną klubą su Rolandu Paksu. Ir nors „tvarkiečių“ lyderis šiandien pareiškė, kad nenorėtų būti E.Masiulio vietoje, nutiko lygiai atvirkščiai.
Čia galima gretinti iškart tris korupcijos skandalus. Pirmas – garsioji „Pirk dramblį“ istorija, kai STT tinkluose atsidūrė Rolandas Skaisgirys. Taip ne tik žlugo jo vargiai tikėtinos ambicijos tapti Vilniaus meru – taip prasidėjo labai įdomi korupcijos medžioklių serija, kurios pabaigos prognozuoti kol kas negalima.
R.Skaisgirys STT užkliuvo dėl renginių, transliuotų per puikiai žiūrimą televiziją ir krovusių politinį kapitalą Rolando Pakso kompanijai. Po kurio laiko STT tinkluose atsidūrė Gedvydas Vainauskas, tyrėjų įsitikinimu, „tvarkiečių“ lyderiui siūlęs kyšį dėl „Norfos“ parduotuvės Prienuose. Kažin, ar STT kalba apie grynuosius – kur kas panašiau, jog kyšiui prilyginamas politikams suteikiamas eteris žiniasklaidoje.
Ir nors prokurorai su STT to nei patvirtina, nei paneigia, panašu, kad į tą pačią upę įbrido E.Masiulis. Mat dėl kyšininkavimo sulaikytas „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, turintis didelę įtaką šio koncerno žiniasklaidos priemonių valdyme.
Kokia forma bebūtų pateiktas tas kyšis – E.Masiulis gali kastis politinį kapą.
Na, kokia forma bebūtų pateiktas tas kyšis – televizijos eteriu ar grynaisiais, už kuriuos politikas gali nusipirkti tą eterį, E.Masiulis gali kastis politinį kapą. Iki rinkimų – mažiau nei pusmetis, tyrimas per tiek laiko tikrai nesibaigs, o liberalų rinkėjai, priešingai nei „tvarkiečių“ elektoratas, į įtarimus korupcija tikriausiai reaguos greitai ir nesileis į sąmokslo teorijas apie politinių oponentų užsakytą teisėsaugą.
Galiausiai liberalai stoja į savotišką partijų klubą, kurio narystės ilgą laiką išvengė. Tai partijos, kurioms rinkimines kortas jaukia bėdos su teisėsauga ir/arba vidinės rietenos:
1. Socialdemokratai – nepajudinami reitingų karaliai, kurių populiarumas staiga pradėjo ristis nuokalnėn. Kodėl? Ogi paaiškėjo, kad jų rinkėjams vis dėlto rūpi Druskininkų mero skambučiai ministrams, „ačiū jums labai“ ir „sunku nebuvo“. Populiariausia šalies partija galų gale ėmėsi gesinti gaisro židinį Druskininkuose, bet viso to rezultatas – užgautų ambicijų Ričardas Malinauskas, skilimas Druskininkų skyriuje ir visi to padariniai. Dar pridėkim premjerą, kurio nuomonės kaitos priepuoliai tapo nacionaliniu anekdotu – ir turime partiją, kuri nesusitvarko nei išorėje, nei viduje.
2. Konservatoriai po pernykščių savivaldos rinkimų nutarė keisti lyderius. Akivaizdžiai tikėtasi, kad Gabrielius Landsbergis taps tuo veidu, kuris pas konservatorius atves daugiau jaunų rinkėjų. O tuo pačiu metu turime vidines partijos rietenas – nuo smulkmenų iki nenoro mesti iš partijos televizoriaus skandalo įsuktą Lazdijų merą Artūrą Margelį. Ar tokia partija – jaunimo balsų magnetas? Vargu. Nors dabar, kai E.Masiulis tapo „Misteriu šimtas tūkstančių“, G.Landsbergio šansai pagerėjo.
3. Darbo partija bando sukurti populizmo renesansą. Kaip rodo reitingai – nesėkmingai. Čia jie stabdys „pabėgėlių antplūdį“, kai į Lietuvą atvykusius pabėgėlius vis dar galima suskaičiuoti ant pirštų. Dabar jie jau palaiko parduotuvių boikoto akciją. Taip „darbiečiai“ į antrą planą stengiasi nustumti partijos šleifą. Nuo juodosios buhalterijos bylos, kurioje Viktoras Uspaskichas išteisintas, nes, teismo nuomone, mokesčius nusuko netyčia, iki balsų pirkimo ar visiškai šviežio korupcijos skandalo, kai STT tinkluose atsidūrė „darbietis“ Gintaras Furmanavičius. Valentinas Mazuronis stengiasi iš visų jėgų, bet partijos šleifas per stiprus, kad jo būtų galima nusikratyti. Tiesa, V.Mazuronio žodžiai, pasakyti prieš metus, stojant prie Darbo partijos vairo, pamažu pildosi: „Taip, viena vertus, Darbo partija turi problemų su teisėsauga, bet parodykite man partiją, kuri jų neturi?”
4. „Tvarka ir teisingumas“ – taip pat žinoma kaip partija „Pirk dramblį“ su šūkiu „Praktiškus žmones renkasi „Norfa“. Fenomenalu, bet labiausiai korupcijos skandalų įsukta dabartinės valdančiosios koalicijos partija sugeba reitinguose laikytis aukščiau 5 proc. ribos. Kita vertus, gal ir jos rinkėjams į galvas ateis, kad balsuoja ne už patį švariausią politinį darinį Lietuvoje. Partija, kuriai seniai reikia keisti veidą – bet tas veidas, net pasidabinęs specialiojo liudytojo statusu STT tyrime, niekur nesitrauks iki savo ir savo partijos politinės mirties. O ta mirtis įvykti gali jau šį rudenį.
Pastebėjote? Čia išvardinau visas pagrindines parlamentines partijas Lietuvoje – neminint tik politinės mirties jau ištikto „Drąsos kelio“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, kuri iš esmės su nė viena kita partija dėl rinkėjų nekonkuruoja.
Ir būtent dėl to dabar Naisiuose vyksta šventė. Ramūnas Karbauskis kemša nealkoholinį šampaną, Sauliui Skverneliui gal netgi leisdamas išgerti tikro alaus su tikrais „laipsniais“. Visos pagrindinės partijos paskendusios problemose. Kiekviena turi po vieną ar kelias rimtas priežastis už ją nebalsuoti. Ir čia atsiranda valstiečiai-žalieji, kurie iš esmės nieko nepadarė. Na, išskyrus serialą „Naisių vasara“. Bet ranka pati kyla už juos balsuoti. Kaip už Valinską.
Juk jie turi lyderį. Buvęs generalinis komisaras, iš ministro posto išspirtas tik dėl to, kad obuoliauti nuėjo ne su ta partija. Politinio kankinio aura – patrauklu potencialiems „tvarkiečių“ rinkėjams. Buvusio pareigūno statusas – savaime sexy. Stačiokiškas būdas ir atviri pareiškimai, kurių daugelis politkų sau neleistų – magnetas socialdemokratų ir „darbiečių“ elektoratui. Gebėjimas nevyniojant į vatą pasakyti, kad Loreta Graužinienė nusišneka – čia patrauklu ir tiems jauniems rinkėjams, mėgstantiems „trolinimą“ ir galbūt galvojantiems apie liberalus ar tą patį G.Landsbergį.
S.Skvernelis – tobulas politikas šiems rinkimams. Ir jo visiškai pakanka. O žmonės pamiršta, kaip ta pati partija rėmė „žemelės gynėjų“ referendumą. Ir turbūt ne nacionalistiniais sumetimais, kaip kokie tautininkai. Draudimas užsieniečiams pirkti žemę būtų buvęs tiesiogiai naudingas stambiesiems vietinio kapitalo žemvaldžiams. O čia karaliauja ponas Karbauskis. Visi pamiršta, kaip ponas Karbauskis į politiką atėjo įsikibęs į motinišką Kazimiros Prunskienės parankę. Dar pamiršta, kaip tos pačios K.Prunskienės vadovaujama Žemės ūkio ministerija iš pono Karbauskio nusipirko grūdų už varganus 5 milijonus litų. Pamiršta ir kitas margas detales. Nes S.Skvernelis yra sexy, o visa kita – nesvarbu.
Ir vis panašiau, kad tokioje terpėje šis sexy faktorius nulems, kad „Naisių vasara“ taps rimta jėga Lietuvos politikoje. Jei norite balsuoti už vieną pavardę – jūsų pasirinkimas. Nors visa tai darosi iki skausmo panašu į dar vieną „Valinsko partijos“ variantą, kuris Lietuvoje suveikia per kiekvienus rinkimus.
O liberalų stovykloje taip pat stebime jau matytą vaizdą. Prieš daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje buvo viena stipri liberalios pakraipos partija, kai jos lyderį Artūrą Zuoką užgriuvo įtarimai korupcija ir visam gyvenimui prilipusi „abonento“ pravardė. Taip 2005 m. atsirado nauja partija – Liberalų sąjūdis.
„Lietuvos politinė sistema toliau ritasi į dugną. Mūsų visų kantrybę ir pinigus siurbia korupcija, siauri grupiniai interesai, valdžios skandalai, melas, arogancija ir žmonių mulkinimas. Populistai dirbtinai kursto žmonių viltis ir veda šalį į pragaištį. Senosios nomenklatūros tradicijas ciniškai ištobulino „abonentai“ ir kombinatoriai“, – tokiais žodžiais prasideda E.Masiulio vadovaujamo politinio naujadaro steigimo manifestas.
O dabar STT E.Masiulį stato šalia „abonentų ir kombinatorių“. Ir jau dabar – iš esmės nesidangstydamas – į jo vietą taikosi Antanas Guoga. „Esu politikoje dėl klestinčios Lietuvos, kuri man pirmiausia – Lietuva be korupcijos šešėlio“, – taip A.Guoga reaguoja į kaltinimus E.Masiuliui. „Lietuva be korupcijos šešėlio“ = „Lietuva be Masiulio“.
Kas toliau? Na, kažkodėl abejoju, kad liūto dalis liberalų ramiausiai žygiuotų paskui A.Guogą. Žmogus, į politiką lyg iš dangaus nukritęs kaip be galo dosnus krepšinio rėmėjas. Ir žmogus, kurio lažybų verslas turi tiesioginių interesų krepšinyje. Žmogus, kuris iš Lietuvos krepšinio federacijos vadovybės pasitraukė per sunkiai suprantamą skandalą, kai durimis „dėl kritikos“ staiga trenkė Arvydas Sabonis ir Jonas Kazlauskas. Tiesa, pastarieji du į postus sugrįžo, o A.Guogos tyliai nebeliko. Dar tai yra žmogus, kuris ramiausiai flirtavo su socialdemokratais – kol Seime buvo priimtos jo verslui palankios Azartinių lošimų įstatymo pataisos. O tuoj po to A.Guoga paskelbė karą „raudoniems“ ir nutarė mesti pirštinę pačiam premjerui – ne bet kur, o jo paties apygardoje. Besikeičiančių interesų riteris, ne kitaip.
E.Masiulis turi trauktis nuo partijos vairo. Kitos alternatyvos jis neturi – nebent norėtų savo partiją paversti „Tvarkos ir teisingumo“ klonu.
E.Masiulis turi trauktis nuo partijos vairo. Kitos alternatyvos jis neturi – nebent norėtų savo partiją paversti „Tvarkos ir teisingumo“ klonu šokdamas į politinių intrigų aukos kostiumą. Ir A.Guoga tikrai nepraleis progos užimti jo vietą. Bet tikrai nemanau, kad liberalai vorele išsirikiuos paskui jį. Taigi liberalų skilimas – įmanomas variantas. Tik jeigu prieš 11 metų įvykęs skilimas Seime iki pat 2012 m. išlaikė dvi liberalais save vadinančias politines jėgas, dabar po tokio skilimo liktų tik viena. Arba nei vienos – irgi tikėtina.
Kas gali stoti prieš A.Guogą? Gal Remigijus Šimašius, gal Eugenijus Gentvilas. O gal niekas. Pastaruoju atveju, vaizdas bus dviprasmiškas. Pasitraukus lyderiui, įtariamam atidirbinėjimu stambiam verslui, jo vietą užima... stambus verslininkas. Apsivalymas iš didžiosios raidės.
