Žinau, kad jums labai nepatinka kalbėti apie „Agrokoncerną“. Žinių radijuje taip užsiplieskėte, lyg žurnalistas Ridas Jasiulionis būtų paklausęs apie kokią nors asmeninę paslaptį. Bet paklausė apie jūsų partijos tėvą. Čia turbūt panašūs dalykai ir turbūt dėl to Ridas nusipelnė jūsų įtūžio, gerbiamas pirmininke.
„Ar jūs tikrai norite su manim kalbėti apie „Agrokoncerną“?“ – klausiate jūs. Noriu. Ir Ridas nori. Ir daugybė Lietuvos žmonių nori, kad jūs (valinskiškai kalbant, „vienas iš trijų“) pasakytumėte, ką apie tai manote.
Jeigu jums ir būreliui partiečių uždraudė kalbėti vienam agronomui jautriomis temomis – sakykite. Visada buvau už laisvą žodį, o jūsų žodžio laisvė man svarbi tiek pat, kiek maniškė.
„Aš neturiu teisės kalbėti apie „Agrokoncerną“, aš neturiu įgaliojimo“, – sakote jūs. Bet juk turite teisę imti pinigus iš šio koncerno.
Jūsų žmona iš jo gauna po kelis tūkstančius eurų kasmet. Kaip pats nurodėte man atsiųstame atsakyme – nuo 2011 metų. Dar pateiksiu jūsų paties nurodytus skaičius: jūsų šeima turi 44 hektarus žemės, o beveik 38 hektarai išnuomoti koncernui.
Čia dar priminsiu, kad „Agrokoncernas“ jau senokai nebegali pirkti žemės, tad įstatymo numatytus draudimus apeina įvairiais būdais. Pavyzdžiui, žemę nuomojant iš koncernui artimų asmenų. Kažkieno brolių ar sūnų kontroliuojamų įmonių. Gal net iš Seimo pirmininko žmonos.
Tiesa, klausiau jūsų, ar tokie jūsų santykiai su neliečiamuoju koncernu gali būti traktuojami kaip įstatymo apėjimo priemonė. Jūsų atsakymas: „Sutarties su „Agrokoncerno“ įmone pradžia yra 2011 m. LVŽS nariu tapau 2014 m.“
Turbūt nereikia priminti, kad su LVŽS 2012 metais kandidatavote į Seimą. Ir turbūt nereikia paaiškinti, kad visiškai ne to jūsų klausiau. Bet turbūt negalima kalbėti su jumis apie tai, kad jūs galbūt padedate savo partijos lyderio verslui apeidinėti įstatymus. Čia iš tų neliečiamųjų temų.
Sakykite, pone Pranckieti, apie ką dar negalima kalbėti su jumis? Gal apie „Naisių vasarą“? Žinote, tikrai gailiuosi nežiūrintis muilo operų. Praleidau tobulos smegenaplovės pavyzdį. Jūsų partijos lyderis, gerbiamas scenaristas ir mecenatas, keletą metų pudrino smegenis televizijos žiūrovams, skiepydamas jiems tobulo kolūkio, atleiskite, žemės ūkio bendrovės, pirmininko įvaizdį su kažką iki skausmo primenančiu aktoriumi. To paties neliečiamo koncerno pinigais finansuota politinė propaganda – tikrai ne tai, apie ką galima kalbėti su Seimo pirmininku.
Labai norėčiau su jumis pakalbėti ir apie jūsų dukros karjerą UAB „Naisių vasara“, žinoma, niekaip nesusijusią nei su koncernu, nei su jo savininku. Bet turbūt negalima.
Beje, gal „Naisių vasaroje“ buvo koks nors žilagalvis Agronomijos fakulteto dekanas? Tikrai pažiūrėčiau tą serialą ir atsakymą rasčiau pats, bet negaliu – neprisiverčiu.
Labai norėčiau su jumis pakalbėti ir apie jūsų dukros karjerą UAB „Naisių vasara“, žinoma, niekaip nesusijusią nei su koncernu, nei su jo savininku. Bet turbūt negalima.
Dar labai smagu būtų pakalbėti apie „Naisių žemę“ – tokį laikraštuką, kuris čia politinė reklama, čia ne. Kai politinė reklama – finansuoja partija. Kai ne – finansuoja toks privatus verslas. Turinys nesikeičia, bet nesvarbu. Ir jūs ten buvote apdainuotas per visą puslapį. Labai šiltas ir mielas straipsnis. Ašarą braukiu. Atleiskite – turbūt per daug prikalbėjau apie tai, apie ką su jumis negalima kalbėti.
Tiesa, su jumis negalima kalbėti ar jums negalima kalbėti? Ne iki galo supratau. Jeigu jums ir būreliui partiečių uždraudė (žinia, kai kas labai mėgsta draudimus) kalbėti vienam agronomui jautriomis temomis – sakykite. Visada buvau už laisvą žodį, o jūsų žodžio laisvė man svarbi tiek pat, kiek maniškė.
Pakalbėkim, pirmininke, pakalbėkim. Nes net visos partijos tylėjimas nemaloniomis temomis tų temų nepašalins iš žiniasklaidos. Nes žurnalistika jums nepriklauso ir valstybinės cenzūros jūs neįvedėte, nors ir matyti, kad kai kas nestokoja tam noro.
Sakote, pakalbėkim apie idėjas Lietuvai? Puiku. Pakalbėkim. Seimo pirmininkas, kuris nedaro gėdos valstybei, yra puiki idėja Lietuvai. Gaila, kad jos neįgyvendinote. Bet dar nevėlu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Šarūnas Černiauskas: Užmerkim akytes
