Nėra ką slėpti. Pasakydamas, kad Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei reikia apsaugos „nuo kalbėjimo, kuris juokina žmones“, jis iš esmės išreiškė vyraujančią nuomonę apie parlamento vadovę. Skirtumas tik toks, kad tai pasakė ne koks nors interneto „trolis“, ne aštrialiežuvis L.Graužinienės politinis oponentas, o vidaus reikalų ministras.
S.Skvernelis pasitelkė visą sparnuotų frazių arsenalą. „Išlindo Pilypas iš kanapių“, „gal bent „Google“ jai padėtų“. Ir sodriai pabaigai – siūlymas samdytis apsaugą nuo nusišnekėjimų. Stačiokiškai. Šiurkščiai. Ir sykiu taip, kad turėtų garantuotą vienadienės interneto žvaigždės statusą.
Visi žino, o jis pasakė garsiai – Graužinienė nusišneka!
Pradžiai – ovacijos. Prisimeni „konstitutituti...“, „Lie-va“ ir kitus, pripažinkim, dideles viešojo kalbėjimo problemas turinčios Seimo pirmininkės perlus, pakvatoji ir patenkintas nusišypsai: „Visi žino, o jis pasakė garsiai – Graužinienė nusišneka!“
O kas toliau? Na, šiuo savo pareiškimu S.Skvernelis padėjo šiokią tokią bombą po savo kėde. Vieša paslaptis, kad jis nėra mylimas ne tik „darbiečių“ (kurie vis mažiau myli tą pačią L.Graužinienę), bet ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos, kuri jį delegavo į dabartines pareigas. Būtų keista, jei niekas iš ministro priešininkų šiose partijose neliptų ant bačkos su reikalavimu ministrui atsakyti už „chamišką elgesį“, „pasityčiojimą iš Seimo pirmininkės“ ar pan. Nenustebsiu, jei savo pirmtakę ginti stos ir naujasis Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis, kuris kaip įmanydamas bando reanimuoti partijos populiarumą.
Būsimi S.Skvernelio kritikai savo kišenėje jau turi kozirį. Kaip benusišnekėtų Seimo pirmininkė (o kartais ji nusišneka tikrai smarkiai), ministro statusas įpareigoja laikytis tam tikrų etiketo normų, kurias S.Skvernelis jeigu ne peržengė, tai bent jau labai smarkiai išplėtė.
Taigi nenustebsiu, jei tuoj tuoj atsiras pora politinių entuziastų, kurie mėgins klibinti ministro kėdę. Kiek sėkmingai – tai jau politinių derybų ir susitarimų klausimas.
Bet tai dar ne viskas. Ministro kėdėje, pagal dabartines politines proporcijas, S.Skverneliui liko kiek mažiau nei pusantrų metų. Jau seniai sklinda kalbos, kad ten pat jis norėtų pasilikti ir po kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų. Tik štai bėda – jį į ministro pareigas delegavusi partija ne tik netrykšta meile savo ministrui, bet ir turi gana realias nepatekimo į būsimą Seimą galimybes.
Na, nebent Rolandas Paksas būtų paskelbtas šventuoju, o jo rinkimų kampanijoje dalyvautų pats popiežius, viename „specialiuoju tyrimu“ pavadintame reitinge įvardintas devintu įtakingiausiu žmogumi Lietuvoje – įtakingesniu ne tik už S.Skvernelį, bet ir (o, Dieve!) dvyliktoje vietoje telikusią Seimo pirmininkę. Nors turbūt įsivėlė korektūros klaida ir kažkas skaičių 12 pamiršo pabaigti nuliu.
Ministru S.Skverneliui būti norisi ilgiau nei pusantrų metų, o „tvarkiečiai“ be politinio popiežiaus palaikymo tokios galimybės jam suteikti negali.
Na, o jeigu trumpai – ministru S.Skverneliui būti norisi ilgiau nei pusantrų metų, o „tvarkiečiai“ be politinio popiežiaus palaikymo tokios galimybės jam suteikti negali. Tad išmintingas politikas tokiu atveju ieškotų alternatyvų. O šias alternatyvas trečiadienį „Facebook“ iš esmės įvardijo Seimo narys Juras Požela. „Būtų keista, kad toks pasisakymas, nors panašiai galvoja, ko gero, visi, neliks be pasekmių. Įdomu, kokią partiją galiausiai rinksis populiarusis ministras? Liberalų sąjūdis? LSDP?“ – klausia socialdemokratas J.Požela, kone kviesdamas ministrą į saviškių gretas.
Ir J.Poželos klausimas tikrai nepanašus į retorinį. S.Skvernelis per trumpą laiką tapo vienu populiariausių Lietuvos politikų – būtų kvaila iššvaistyti tokį bagažą. Ir J.Poželos įvardinti du variantai visiškai logiški – tai dvi partijos, turinčios labai realias galimybes formuoti valdančiąją koaliciją po 2016 m. Seimo rinkimų. Gal net kartu – toks variantas tikrai nėra neįmanomas.
Kalbant sporto terminais, S.Skvernelis jau dabar yra laisvasis agentas, kurį savo starto sudėtyje norėtų matyti daugelis politinių klubų.
Be to, S.Skvernelio prisidėjimo prie vienos ar kitos partijos vertė būtų dviguba.
Viena vertus, populiarusis ministras (nepamirškit – dar ir buvęs generalinis komisaras) kilstelėtų partinius reitingus. O Seimo rinkimuose išstatytas protingai parinktoje vienmandatėje apygardoje jis lengvai nugalėtų – ir užtikrintų partijai papildomą kėdę Seime. Kalbant sporto terminais, S.Skvernelis jau dabar yra laisvasis agentas, kurį savo starto sudėtyje norėtų matyti daugelis politinių klubų. Liberalai ir socialdemokratai – turbūt realiausi variantai, bet dėl kylančios politinės žvaigždės pakovoti galėtų ir konservatoriai.
Panašu, kad štai taip – palengva nekorektiškai ir nedžentelmeniškai išjuokiant L.Graužinienę – vidaus reikalų ministras pradeda savo naująją politinę kampaniją. Ir žinote, kas juokingiausia? Ogi tai, kad dar birželio pabaigoje pirmoji tai pasakė Loreta Graužinienė, ir tąsyk ji tikrai nenusišnekėjo.
