Kita vertus, net leidžiant ponui Skardžiui sausam išlipti iš balos, komisija akytes parodė. Ir savo, ir kitų. Bet pradėkim nuo pradžių.
Kaip parašyti 72 puslapius per 3 minutes
Parlamentinį tyrimą stebėjau nuo pat pirmos jo dienos. Iškart į akis (ar akytes) krito Naglis Puteikis. Iš pradžių kovos su korupcija vėliavą nešantis politikas nerodė didelio susidomėjimo tyrimu dėl galimos politinės korupcijos. Posėdžiuose rodėsi epizodiškai, vis rasdavo svarbesnių reikalų – įskaitant ir ypač svarbų posėdį, kai komisija apklausė turbūt svarbiausią liudytoją, Skardžių šeimos maitintoją žemės nuomos istorijoje ir verslo partnerį Baltarusijoje Romualdą Patalavičių.
Netrukus ponas Puteikis perėjo į tiesioginę Artūro Skardžiaus gynybą, pavadindamas parlamentinį tyrimą „š... smulkmena“. „Skardžiaus smulkmenis yra širma rimtesnėms LT problemoms pridengti!!!“ – su pabrėžtiniu ir labai svariu trigubo šauktuko argumentu mano „Facebook“ sienoje reiškėsi Lietuvos kovotojas su korupcija Nr. 1.
O kai komisija perėjo prie išvadų tvirtinimo, ponas Puteikis parodė akytes. Į Seimą su „Antikorupcine koalicija“ žygiavęs politikas ir taip praskiestą ir švelnų išvadų variantą siekia suredaguoti taip, lyg Artūras Skardžius atrodytų it šviesos karys, niekur nepainiojęs savo šeimos kišenės ir valstybės piniginės.
Beje, pradedu įtarti, kad šis pono Puteikio demaršas tebuvo dūmų uždanga. Akivaizdžiai beviltiškus pasiūlymus visi politiniame turguje nedalyvaujantys stebėtojai galėjo suprasti kaip kovą dėl išvadų turinio, nors nebūtinai taip buvo. Bet nesvarbu – net jei tai tebuvo gerai surežisuotas politinis spektaklis, tai yra išimtinai šio spektaklio aktorių sąžinės reikalas. Ir net jeigu taip buvo – manau, verta įsižiūrėti į pono Puteikio darbo tempus.
Naglis Puteikis išvadų projektą primargino skersai-išilgai. Jo pastabos – nuo poros žodžių iki ištisų pastraipų ar, išvadų dalyje, kelių puslapių išbraukymo ir perrašymo. Visa dokumento apimtis – 72 puslapiai A4 formatu.
Kaip manote, kiek laiko užtrunka parašyti tokį dokumentą? Ne vieną valandą, tikėtina – kelias dienas darbo. Bet oficialūs Naglio Puteikio skaitmeniniai pėdsakai rodo visiškai kitokius darbo tempus. Primena ištrauką iš komedijos „Briusas visagalis“ („Bruce Almighty“):
Kodėl? Ogi todėl, kad ponas Puteikis 72 puslapių dokumentą parengė ir išsiuntė per tris minutes. Ar bent jau tokį skaitmeninį pėdsaką jis paliko.
Gavau pono Puteikio laišką, siųstą Antikorupcijos komisijos sekretoriatui, su visais nuostabiais pasiūlymais, kuriuos, suprantama, tikrai rengė jis pats. Tikrai nepadedamas jokių Artūrų ir jokių advokatų. Ir tai yra stačiai nuostabu. Duokit medalį ponui Puteikiui ir skelbkite jį pasaulio rekordininku greitojo teksto redagavimo srityje.
Elektroninio pašto duomenys rodo, kad laišką su 72 puslapių dokumentu komisijos sekretoriatas gavo lapkričio 8 d., 12:30 val.
O dabar pasižiūrėkime į paties N.Puteikio siųsto dokumento metaduomenis:
Taip, akytės jūsų neapgauna. Naglis Puteikis 72 puslapių dokumentą suredagavo ir išsiuntė per 3 minutes. Taip, tai buvo jau paruoštas komisijos sprendimo projektas. Taip, nereikėjo surašyti visų 72 puslapių. Bet paties pono Puteikio tekstas ir jo turinys toks, kad aš pats tokiam darbui turbūt sugaiščiau bent porą dienų. Juk reikia ne tik perrašyti dokumentą. Pirma, reikia surinkti tavo poziciją pagrindžiančias aplinkybes. Antra, reikia viską patikrinti – nes vienas netikslumas tokio lygio politiniame procese tikrai gali reikšti, kad tavo pasiūlymas bus atmestas net nesvarsčius.
Taip, akytės jūsų neapgauna. Naglis Puteikis 72 puslapių dokumentą suredagavo ir išsiuntė per 3 minutes.
Žinoma, tai nėra joks įrodymas, kad ponas Puteikis ką nors klastojo ar kad jo pateiktus siūlymus rašė kas nors kitas. Tiesiog ponas Puteikis yra arba nuostabaus greičio teksto redaktorius, arba ėmėsi priemonių, kad dokumentas būtų „laisvas“ nuo perteklinių duomenų, nors ir parašytas per rekordinį tempą. Arba yra dar viena galimybė: ponas Puteikis kelias paras redagavo dokumentą ir nė karto jo neišsaugojo.
Na, aš taip nepasitikiu nei savimi, nei savo kompiuteriu, tad bent porą kartų per valandą paspausčiau magišką kombinaciją Ctrl+S. Jei rengčiau tokios svarbos pasiūlymus, likus dviem dienoms iki parlamentinio tyrimo termino pabaigos, ir mano kompiuteris „nulūžtų“ ar padaryčiau kokią žioplą klaidą, turbūt mirčiau iš nevilties. Bet gal čia tik aš toks atsargus.
Beje, šį tekstą rašyti pradėjau apie 10 val. Pirmą kartą išsaugojau 11:05. Antrą – 11:47. Ir tai tiesiog paprastas komentaras, neturintis nei politinio svorio, nei potencialo, kokį neabejotinai turi Seimo nario pasiūlymai parlamentinio tyrimo išvadoms. Negalima lyginti, bet palyginkim.
Niekinio sprendimo niekinės pasekmės
Bet gana apie poną Puteikį. Jo teksto redagavimo tempai ir jo didvyriškas šuolis ant granatos, gelbstint eilinį Skardžių, yra jo padorumo ir sąžinės reikalas. Lygiai taip pat, kaip Agnės Širinskienės katalikiškai nepadorus tango su (jau nebe) socdemais, redaguojant parlamentinio tyrimo klausimus ir avansu apribojant šio tyrimo galimybes. Ar Ramūno Karbauskio politiškai neblaivininkiški pokalbiai su tiriamu politiku apie būtent šio tyrimo eigą.
Geriau pakalbėkime apie vakar priimtas komisijos išvadas.
Taigi. Ponas Skardžius „galėjo supainioti interesus“. Tokią išvadą Seimo komisija daro atsižvelgusi į štai tokius faktus:
- Šilutės rajono Čiūtelių kaime yra keliolikos vėjo turbinų parkas. Beveik visoms turbinoms išnuomoti vos keliolikos arų sklypai. Skardžių šeimos žemėje stovi dvi turbinos. Skardžių šeimos sklypo plotas, diktuojantis ir 24 tūkst. eurų metinę nuomos kainą, viršija 28 hektarus. Čiūtelių vėjo parke yra ir dar vienas sklypas, kurio plotas viršija įprastinius keliolika arų. Bet, kaip pastebėta per vieną paskutiniųjų komisijos posėdžių, ir tas sklypas priklauso su vėjo energetikos vystytojų būreliu tiesiogiai susijusiam asmeniui.
- Išvada? Artūras Skardžius galėjo supainioti interesus. Komisijos parengtame dokumente faktologija yra atspindėta, bet kertinė dalis yra būtent išvada – ir ten komisijos sprendimas sušvelnintas iki paglostymo.
- Artūras Skardžius rengė pasiūlymus įstatymo projektui, kuriems pritarus, jo šeimos verslas – bendrovė „Paįstrio vėjas“ – galėjo užsitikrinti ilgalaikį ir aukštą elektros supirkimo tarifą savo planuojamai saulės elektrinei. Faktas, kurį įrodo ir garso įrašas iš posėdžio, kuriame ponas Skardžius asmeniškai stūmė būtent šiuos pasiūlymus. Specialiųjų tyrimų tarnyba tai vertina kaip bandymą sudaryti galimybę pasipelnyti valstybės sąskaita.
- Komisijos išvada? Artūras Skardžius galėjo supainioti interesus.
- Baltarusijoje yra bendrovė „Investenergostroi“. Ji plėtoja saulės energetikos projektą. Baltarusijos valstybė iš jos superka elektrą labai skaniu tarifu. Čia 20 proc. akcijų turi Snieguolė Skardžiuvienė. Čia, anot Skardžių šeimos draugo ir verslo partnerio R.Patalavičiaus, verslas vystomas iš „Gazprom“ valdomo banko „Belgazprombank“ skolintų lėšų. Kodėl būtent šis bankas? Na, vieno akcininko advokatė komisijai liudijo, kad šis bankas pasirinktas, nes turi skyrių Gardine, netoli elektrinės statybvietės. Imdami būsto kreditą, jūs turbūt taip pat galvojate, kurio banko skyrius jums arčiausiai namų.
- Komisijos išvada? Nesikartosiu. Komisijai net nepakako stuburo pasisakyti, kad Artūro Skardžiaus dalyvavimas Seimo Energetikos komisijoje (nekalbant apie jos pirmininko pavaduotojo postą) tokioje šviesoje atrodo labai rizikingai. Bet čia mano – ne komisijos – nuomonė.
- Artūro Skardžiaus žmona nuostolingą verslą pardavė rusiško kapitalo įmonei. Žadėtos sporto ir poilsio bazės nė kvapo, investuotojai kaltina Lietuvos „paranojikus“, direktorius tikina, kad keletą metų tik pažaduose buvęs projektas vis dar vystomas. Aišku tik tiek, kad Skardžių šeimos kišenė papilnėjo, o ir dėl nuostolingo verslo nebereikia sukti galvos. Dar čia piniginis ir kraujo ryšys su energetiką kuravusio žvalgybos pareigūno šeima. Valstybės saugumo departamentas nutaria, kad tokiam pareigūnui jo gretose ne vieta.
- Komisijos išvada? Patys suprantate.
Dar komisija siūlo poną Skardžių svarstyti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK). Nenoriu būti pranašu, bet VTEK tokiais atvejais paprastai parodo... ne, ne akytes. Durytes. Mat ši institucija Seimo narių paprastai nevertina – Seimo narių elgesį ji pagal kompetenciją perduoda vertinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.
Jei iš VTEK, bent jau pagal pastarųjų mėnesių darbo rezultatus, objektyvumo tikėtis galima, Seime etiniai ir moraliniai sprendimai labai dažnai priimami pagal politines preferencijas. Parodant Seimo moralės sargų akytes. Tų pačių sargų, beje, kurie kartą jau išskalbė Artūro Skardžiaus mundurą.
Ir visi laimingi
Artūras Skardžius galėjo supainioti interesus. Ir tai stipriausia, ką ryžtasi pasakyti Seimo komisija, kurios pagrindinė prievolė – kova su korupcija. Liūdna. Pirmiausiai – dėl politinio stuburo deficito.
Puikiai pamenu pirmas komisijos darbo savaites. Žinau, kad tada buvo skaičiuojami balsai. Komisijoje yra 17 narių, ir buvo prognozių, jog Artūrui Skardžiui palankus ar nepalankus sprendimas gali būti priimtas vos vieno ar dviejų balsų skirtumu.
Tikėtina, būtent todėl „tvarkiečiai“ prisiminė turintys vietą šioje komisijoje ir vietoj meilės ligonio Kęstučio Pūko delegavo į ją Remigijų Žemaitaitį. Arba tiesiog žmogų, kuris net nebūtų galėjęs balsuoti, nes pats kartu su A.Skardžiumi teikė siūlymus, kuriuos STT įvertino kaip galimai korupcinius.
Taigi laukiau intrigos. Laukiau batalijų ir atkaklaus balsavimo vieno ar poros balsų persvara į vieną ar kitą pusę. Rezultatas: 8 balsai už, susilaikiusių ir balsavusių prieš – po vieną. Stebėtina persvara balsavime, kur galėjo spręstis ir valdančiosios daugumos likimas (tik primenu, kad ponas Skardžius su kitais socdemų atskalūnais yra legendinės „frakcijų koalicijos“ narys).
Visiems gerai, visi sutaria. Vienas žmogus išsaugos kėdę ir įtaką, nors ir tapęs antru toksiškiausiu Seimo nariu šioje kadencijoje. Kiti žmonės išsaugo parlamentinę daugumą. Dar kitiems – galbūt pažadėtos kėdės. Gal net ministro – ką gali žinoti. Ir visi laimingi.
Komisija, galėjusi tapti pavyzdžiu ir diktuoti naujus atsakingos politikos standartus, užmerkė akytes. O gal kaip tik jas parodė.
Svarbiausia – kad akių neužmerktumėte jūs. Kai sprendimus priimti galintys žmonės užsimerkia, jūsų žvilgsnis ir žodis gali tapti tuo faktoriumi, kuris nulems tikras permainas. Tiesai reikia jūsų palaikymo. O tų žmonių akytes mes rodėme ir rodysime toliau.
TAIP PAT SKAITYKITE: Šarūnas Černiauskas: Būti Artūru Skardžiumi
