 |
Tai tik vienas iš gausybės pavyzdžių, kaip skiriasi įvairių finansų analitikų nuomonės tais pačiais klausimais. To dar negana, dažnai nutinka taip, kad praėjus keliems mėnesiams jie tiesiog užmiršta ankstesnius savo teiginius ir pradeda samprotauti priešingai. Nenuostabu, kad daugelis žmonių ekonomistų įžvalgomis pasitiki tiek pat, kiek būrėjų ar astrologinėmis pranašystėmis.
Tarp ekonominiais spėjimais ir patarimais besižarstančių analitikų yra ir apsišaukėlių. Siekdami populiarumo, tokie „ekspertai“ pasirengę paskelbti bet ką, kad tik pelnytų žurnalistų dėmesį. Kartais jie nesivargina įžvalgas pailiustruoti niekuo nepagrįstais įspūdingais skaičiais arba nuorodomis į neegzistuojančius užsienio šaltinius. Tokiais atvejais žurnalistams beveik neįmanoma neužkibti ant pliurpalų kabliuko.
Kita vertus, profesionalių prognozuotojų spėjimai skiriasi mažiausiai dėl keleto priežasčių. Ekonominių rodiklių prognozėms nustatyti gali būti taikoma daugybė skirtingų kiekybinių ir kokybinių modelių bei metodų. Be to, skirtingas prognozes paaiškina skirtingos analitikų prielaidos, kurios remiasi sveiku protu ir gera intuicija. Net jei analitikai vadovaujasi ta pačia ekonomikos teorija, taiko tą patį modelį ir remiasi tomis pačiomis prielaidomis, galutinis rezultatas nebūtinai bus identiškas. Tai gali lemti modelio parametrams suteikta skirtinga svarba, skirtingi jų istorinių duomenų laikotarpiai ar šaltiniai.
Tenka pripažinti, kad ekonominės prognozės dažnai nėra tikslios ir labiau atspindi faktinius duomenis, nei pasako ką nors vertingo apie ateitį. Ne veltui pasaulio finansų analitikai (gal nebent išskyrus N.Roubini ir R.Shiller) yra pliekiami dėl to, kad nesugebėjo išpranašauti prieš daugiau nei ketverius metus JAV prasidėjusio finansinio kracho. Na, o vietiniams ekonomistams tenka atlaikyti pagiežos žaibus dėl, pavyzdžiui, prieš keletą metų subliūškusio nekilnojamojo turto kainų burbulo.
Taip yra todėl, kad sparčiai tobulėjanti prognozavimo metodologija smarkiai atsilieka nuo ekonomikos struktūros pokyčių, kurie, beje, yra nuolatiniai kylančių rinkų palydovai. Daug ką lemia ir ne visada taiklios prielaidos.
Nors finansų analitikai dažnai prognozėmis šaudo pro šalį, jie nėra tie, kurie neprisiima atsakomybės. Stengtis gerai prognozuoti ekonomistus verčia rizika susigadinti ne tik savo, bet ir atstovaujamos institucijos reputaciją, jau nekalbant apie riziką prarasti darbą. Todėl nereikėtų pykti ant tų, kurie pastebėję esminius pokyčius ekonomikoje ar pasirodžius naujiems statistiniams duomenims, skuba tikslinti prognozes. Siekiant atsijoti apsišaukėlius, verta atsižvelgti į prognozuotojo patirtį, jo spėjimų tikslą, prielaidas, metodus ir, turbūt svarbiausia, ar šie visi faktoriai yra tinkami jūsų asmeniniam sprendimui.
