 |
Iš pirmo žvilgsnio, paradoksalu, kad Europos vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais Lietuvoje labiausiai susirūpinta jaunimu. Kita vertus, nėra ko stebėtis. Briuselis parodė, prezidentė pagrūmojo ir Vyriausybė puolė gesinti dar vieno gaisro.
Šios savaitės pradžioje sulaukėme valdininkų sujudimo „kulminacijos“ – Vyriausybės sudaryta darbo grupė paskelbė planą, kaip nuo nedarbo rykštės vaduos maždaug kas trečią jos plakamą (darbo jėgai priskiriamą) jaunuolį. Kur turi būti kreipiamas svarbiausias dėmesys, valdžios protai nurodė puikiai. Tačiau pasirinktos priemonės ir joms suteikta svarba kelia abejonių.
Nejau tikimasi, kad maždaug du trečdaliai jokio profesinio pasirengimo neturinčių jaunų bedarbių puls imti mikrokreditų ir steigti verslų?
Didžioji dalis porai metų numatytų 100 mln. Lt bus skirta jaunimo verslumui skatinti. Tikslas – kilnus, bet jauniems bedarbiams tai menka paguoda. Nejau tikimasi, kad maždaug du trečdaliai jokio profesinio pasirengimo neturinčių jaunų bedarbių puls imti mikrokreditų ir steigti verslų?
Vargu ar daug entuziazmo šioje srityje sulauksime ir iš likusio trečdalio darbo neturinčių jaunuolių, kurių išsilavinimas neatitinka rinkos poreikių.
Kur kas aktualesnės jauniems bedarbiams valdžios numatytos priemonės išmokti tinkamo amato ir persikvalifikuoti. Viena jų – tęsiamas projektas „Būk aktyvus darbo rinkoje“, kurio metu jaunimas gali įgyti praktinių įgūdžių tiesiog darbo vietoje. Gaila, kad šiam projektui suteiktas antraeilis vaidmuo bent jau finansavimo požiūriu, juolab kad keturiems penktadaliams ankstesnių dalyvių jau pavyko įsidarbinti. Be darbdavių įsijungimo profesinis bedarbių mokymas apskritai yra mažai naudingas.
Po keletą milijonų valdininkai savo plane numatė skirti ir visuomenės pasiūlymams, bet tai nėra didelės sumos. Be to, šiemet sulaukta labai nedaug pasiūlymų, palyginti su pernai vykusia panašia viešąja akcija. Taigi garsiai kalbėti apie tai, kad visuomenė yra aktyviai įtraukiama į problemos sprendimą, švelniai tariant, ankstoka.
Apibendrinant galima teigti, kad pirmadienį Vyriausybės svarstytas kovos su nedarbu planas papildė ir taip gausų jaunimo užimtumo skatinimo projektų, programų bei priemonių skaičių. Jam numatytos lėšos iš Europos Sąjungos fondų tikriausiai ir vėl liks iki galo nepanaudotos. Dar kartą išgirdome, kad susiklosčiusios liūdnos padėties šaknys slypi švietimo sistemos spragose, kepant rinkos poreikių neatitinkančius specialistus.
Dėl to akivaizdu, kad jaunimo nedarbo lengvai ir greitai įveikti nepavyks.
Vis dėlto apmaudu, kad nuolat minimas pagrindinis nedarbo problemos priešnuodis – darbo vietų kūrimas – ir šį kartą nesulaukė veiksmingų panaudojimo būdų. Popieriuje liko įrašytos vos keletas mokestinių ir įdarbinimo lengvatų, kurios geriausiu atveju turės trumpalaikį teigiamą poveikį.
Esminiai sprendimai, kaip palengvinti nelankstų darbo santykių reguliavimą ar netolygų darbo jėgos apmokestinimą, ir vėl kažkur išgaravo.
Ką gi, tikėkimės, kad kitas planas bus geresnis ir atsiras ne vien dėl Briuselio raginimų. Bet gali tekti laukti ir ilgai – tol, kol subręsime iki iniciatyvios pilietiškos visuomenės.
