 |
Apie tai, kad atlygio minimumą gaunantiems mirtingiesiems sunku sudurti galą su galu, byloja ir kitas rodiklis. Skaičiuojant MMA pagal perkamosios galios paritetą, arba, kalbant paprastai, atsižvelgiant į infliaciją, Lietuvos pozicija nesikeičia. Europoje išliekame treti nuo galo. Nors kai kurios šalys, pavyzdžiui, Airija ir Vengrija, pastebimai pasistūmė į priekį. Pagal šį rodiklį skirtumas tarp mažiausios (apie 476 Lt Bulgarijoje) ir didžiausios (apie 6218 Lt Liuksemburge) MMA apskritai sušvelnėja. Mat didelę MMA gaunantiems europiečiams tenka santykinai plačiau atverti pinigines dėl kainų kilimo nei su maža MMA priverstiems gyventi dirbantiesiems. Gaila, kad ši „taisyklė“ negalioja Lietuvai.
MMA kėlimo šalininkai gali baksnoti pirštu ir į pastaraisiais metais didėjusį ilgalaikio nedarbo lygį, ir į bedarbio pašalpas, kurių maksimumas vos 150 Lt mažesnis nei dabartinė MMA. Per menka MMA neskatina nedarbo rykštės pliekiamų tautiečių stengtis įsidarbinti. Galų gale viena iš visiems gerai žinomų priežasčių, kodėl toks gausus būrys dirbančiųjų oficialiai gauna tik minimumą, yra vis dar populiarus atlygis „vokeliuose“. Gal pakėlus MMA, bent dalis šių pinigų taptų legaliais?
Žymesnis MMA pakėlimas atšipintų pagrindinį Lietuvos ginklą kovoje su ekonominiais sunkumais.
Visgi aklai mėgdžioti toliau pažengusias ES valstybes ir drąsiai didinti MMA Lietuvai nepakanka ekonominio pajėgumo. Pastarųjų metų ūkio augimas kol kas nedarbo iš esmės nesumažino ir darbo užmokesčio į aukštumas neiškėlė. Vertinant MMA kaip dalį vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (pramonės, statybų ir paslaugų sektoriuose), ji toli gražu neatrodo apgailėtino lygio. Pagal šį rodiklį Lietuva netgi priskirtina toms ES narėms, kuriose jis yra santykinai aukštesnis, ir pastebimai lenkia tokias savo konkurentes kaip Lenkija, Vengrija, Slovakija, Estija, Bulgarija ar Rumunija.
Taigi, ženklesnis MMA pakėlimas šiandien atšipintų pagrindinį Lietuvos ginklą kovoje su ekonominiais sunkumais, t.y. pastebimai sumažintų darbo rinkos lankstumą. Tai neabejotinai suduotų stiprų smūgį sunkiau besiverčiančioms, smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Šioje vietoje verta prisiminti, kad MMA Lietuvoje nustatoma centralizuotai, neatsižvelgiant į skirtingą ūkio šakų ar įmonių finansinę būklę ir nepaliekant erdvės tiesioginėms darbuotojų ir darbdavių deryboms. Stingant finansinių raumenų, verslas ieškotų būdų kaip išvengti tokio sprendimo, apkarpydamas oficialius etatus ar imdamasis kitokių priemonių.
Artėjant rinkimams, neišvengiamai ir vėl išgirsime politikų raginimų kelti MMA. Svarbu tik, kad per didelis noras įsiteikti rinkėjams neatimtų proto. Būtina kovoti su skurdu, bet būtina ir prisiminti, kad MMA toli gražu nėra vienintelis ir veiksmingiausias ginklas. Dabar mūsų ūkis pajėgus pakelti nebent labai saikingą MMA padidinimą.
