Sergejus Muravjovas: „Kitokių pasikalbėjimų“ kitokios pamokos

Lietuvos viešasis sektorius viešinimo ir gyventojų informavimo paslaugoms išleidžia apie 30 milijonų kasmet, tačiau tikslios sumos mes nežinome, visų sutarčių nematome, o tokio pobūdžio informaciją turėjusios teikti ir taip didesnį skaidrumą užtikrinti internetinės platformos VIRSIS paleidimas 2015 metais yra eilinį sykį atidėtas, šį kartą į 2022 metų pradžią.

Platformos tikslas – cituoju – „viešai ir neatlygintinai skelbti duomenis apie viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, juridinio asmens akcininkus, vadovus, leidinius, pajamas ir pajamų šaltinius, išlaidas ir naudos gavėjus, skatinant visuomenės informavimo priemonių viešumą ir skaidrumą.“

Ką tai reiškia? Gerai, kad Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kaip viešinimo kampanijoms išleido 940 tūkst. eurų. Deja, manau, niekas nežino, kiek valstybė iš viso išleido pinigų su COVID-19 susijusios informacijos viešinimui ir kas tuos pinigus gavo. Šiuo metu neturime lengvo ir greito būdo šiuos pinigus užčiuopti ir paskaičiuoti.

Be abejo, situacija palaipsniui gerėja. Pernai Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą atviru formatu paskelbė išsamius viešinimo ir informavimo paslaugų pirkimų duomenis už 2010–2020 metus.

Iki tol mes su kolegomis iš „Transparency International“ Lietuvos skyriaus gavome panašią informaciją iš savivaldybių. Matome tam tikras tendencijas – pavyzdžiui, VPT analizė rodo, kad rinkimų metais viešinimui pinigų skiriama daugiau. Iš savivaldybių gautų duomenų matome, jog su politikais susijusios įmonės laimi neproporcingai daugiau nei kitos bendrovės.

Galbūt tai tik sutapimas, tačiau man tai – ir pavojaus signalas, verčiantis suabejoti, ar viešinimo lėšos, skirtos žiniasklaidai ir viešųjų ryšių agentūroms, kartais nėra panaudojamos kaip politinis resursas regioniniu ir nacionaliniu mastu. Didesnis skaidrumas atneštų daugiau atsakymų ir prisidėtų prie veiksmingesnio šių lėšų panaudojimo.

Ką siūlau daryti? Pradžiai, trys žingsniai.

Pirma, pradėkime skelbti viešųjų pirkimų duomenis atviru formatu.

Antra, pagaliau paleiskime VIRSIS, o paleidę – jo duomenis taip pat skelbkime tuo pačiu atviru formatu. Viešųjų pirkimų ir VIRSIS atviri duomenys palengvintų duomenų analizę ir, reikalui esant, leistų greičiau ir tiksliau iškelti klausimus dėl abejotinų sprendimų.

Trečia, skirstant viešinimo lėšas, įpareigokime jas gaunančias organizacijas veikti etiškai ir skaidriai. Tai reikštų, jog iš valstybės viešinimo lėšas gavusi žiniasklaidos priemonė arba ryšių su visuomene agentūra, priklausomai nuo gautos sumos dydžio, įsipareigotų viešai skelbti savo elgesio kodeksą ir kitus su geruoju valdymu susijusius dokumentus. Tai prisidėtų prie viso sektoriaus skaidresnio veikimo bei leistų mums, mokesčių mokėtojams, geriau suprasti, kaip šios organizacijos užtikrina etišką ir skaidrų mūsų visų pinigų panaudojimą.

Sergejus Muravjovas yra „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas