Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš. Kur aš einu, jūs žinote kelią“. Tomas jam sako: „Viešpatie, mes nežinome, kur tu eini, tai iš kur žinosime kelią?“ Jėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. Jeigu pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą. Jau dabar jį pažįstate ir esate matę“.
Pilypas jam sako: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana“. Jėzus taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti!
Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!
Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą! Tad kaip tu gali sakyti: 'Parodyk mums Tėvą'? Nejau tu netiki, kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?! Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu. Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus. Tikėkite manimi, kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje. Tikėkite bent dėl pačių darbų!
Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius, nes aš keliauju pas Tėvą“. (Jn 14, 1–12)
Kelias, tiesa ir gyvenimas
Koronavirusas yra didelė žmonijos bėda, iš kurios greitai ir lengvai neišsivaduosime. Jeigu kažkam pasisektų sukurti stebuklingą vaistą, kuris apsaugotų nuo šio viruso, o kiekvieną užsikrėtusį lengvai pagydytų, tokiam galėtume statyti paminklą. Tačiau nugalėję Covid-19 virusą, mes pačiu geriausiu atveju tik šiek pailginsime savo gyvenimą, kuris vis tiek pasibaigs mirtimi.
Dievas mums apdovanojo amžinuoju gyvenimu, apie kurį apaštalas Paulius kalba: „Bet skelbiame, kaip parašyta: Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į mintį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli“ (1 Kor 2, 9).
Apie šį gyvenimą Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Mano Tėvo namuose daug buveinių.<...> Einu jums vietos paruošti! <...> kad jūs būtumėte ten, kur ir aš“ (Jn 14, 2–3). Net Jėzaus mokiniams, mačiusiems daug jo padarytų stebuklų, buvo nelengva patikėti tokia tiesiog stulbinančia tiesa. Vis abejojantiems mokiniams Jėzus pasakė: „Tikėkite manimi. <...> Tikėkite bent dėl pačių darbų!“ (Jn 14, 11).
Jeigu Dievas, sukūręs mąstantį žmogų, nebūtų jo apdovanojęs nemirtingumu, tuomet žmogus turėtų jaustis blogiau už padangių sparnuočius ar girių žvėris, kurie nesuka galvos nei dėl ligų, nei dėl ilgo gyvenimo, – tiesiog vadovaujasi instinktais ir gyvena iki savo žūties.
Mūsų svarbiausias siekinys yra dangaus Tėvo namai, kuriuose mums yra numatyta vieta. Kaip pasiekti šiuos namus? Jėzus atsako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jn 14, 6).
Jėzus pavadino save keliu, vedančiu pas Tėvą. Ką reiškia eiti Jėzaus keliu? Tai gyventi Evangelijos šviesoje. Nereikia išradinėti dviračio, kuris yra išrastas ir padarytas, tik reikia juo pasinaudoti. Jėzaus kelias – tai meilės, tarnystės, solidarumo ir pasiaukojimo kelias. Jėzus jį aiškiai parodė ir paaukojo savo gyvybę, kad tik to kelio neprarastume.
Jėzaus kelias – tai meilės, tarnystės, solidarumo ir pasiaukojimo kelias.
Jėzus nesakė, jog jis esąs tik tiesos mokytojas, bet aiškiai tvirtino: „Aš esu tiesa.“ Tačiau mes esame laisvi šią tiesą priimti ar atmesti; ją priimdami, pradedame kelionę į Tėvo namus. Šią kelionę pradėjome savo krikšto dieną. Dėkokime Dievui už gyvenimo dovaną, už parodytą kelią ir tiesą. Turėdami šias dovanas, galime ramiai eiti šio gyvenimo keliais, pakelti sutinkamus sunkumus ir visuomet išlaikyti ramybę, net ir šios pandemijos metu.
Tačiau kas kartą reikia pasitikrinti, ar mes Jėzaus tiesos neiškeitėme į savo susikurtas ar kitų primestas tiesas, ar Jėzaus kelio neiškeitėme į mūsų egoizmo susikurtus šunkelius, ar pažadėto gyvenimo Tėvo namuose neiškeitėme į bailų susirūpinimą nors šiek tiek pailginti gyvenimą šioje žemėje.
Tai, ką Jėzus pažadėjo mums, yra tiesiog svaiginanti realybė.
Tai, ką Jėzus pažadėjo mums, yra tiesiog svaiginanti realybė. Bet tai ne pasaka, ne kokio nors guru sukurta fantazija, bet tiesa, paskelbta to, kuris nugalėjęs mirtį kėlėsi iš kapo. Švęsdami Kristaus Prisikėlimą, mes švenčiame ir savo būsimąjį prisikėlimą amžinajam gyvenimui.
Šiandien Jėzus kiekvienam iš mūsų kalba: „Tikėkite manimi! Tikėkite bent dėl pačių darbų!“ Šį sekmadienį pasitikrinkime, kokia tiesa vadovaujamės, kokiu keliu einame ir kokio gyvenimo siekiame.
