Jis aiškino jiems: „Nereikalaukite daugiau, negu jums nustatyta“. Taip pat ir kariai klausinėjo: „O ką mums daryti?“ Jis jiems sakė: „Nieko neskriauskite ir neįdavinėkite dėl pelno, tenkinkitės savo alga“. Stiprėjant žmonių lūkesčiams ir daugeliui pradėjus spėlioti, ar čia kartais ne Mesijas, Jonas visiems kalbėjo: „Aš, tiesa, krikštiju jus vandeniu, bet ateina už mane galingesnis, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. Jo rankoje vėtyklė: jis išvalys savo kluoną ir surinks kviečius į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi“.
Dar daug kitų paraginimų jis davė tautai ir skelbė gerąją naujieną. (Iš Evengelijos pagal Lk 3,10–18)
„Tai ką gi mums daryti?!“
Nespėjo kauniečiai pasidžiaugti gražia Kalėdų egle, kai kažkoks vyras ją padegė. Padegta eglė simbolizuoja dabarties žmonių susipriešinimą, kuris yra labai didelis mūsų dienų iššūkis. Koks turėtų būti tikinčių žmonių atsakymas?
Jonas Krikštytojas skelbė žinią apie ateisiantį Mesiją ir ragino žmones atgailos ženklan pasikrikštyti. Klausytojai daug ko nesuprato; kai kurie iš jų mąstė, kad Jono skelbiamas mesijas bus tautos vadas, kuris išvaduos iš nekenčiamų engėjų ir atkurs Izraelio karalystę. Daug ko nesuprasdami žmonės klausė: „Tai ką gi mums daryti?!“ (Lk 3, 10) Jonas nekvietė ginkluotis, bet ragino nieko neskriausti, padėti vargšams ir teisingai elgtis.
Jau įpusėjo Adventas, todėl laikas pasitikrinti, kaip ruošiamės sutikti pas mus ateinantį Viešpatį.
Jau įpusėjo Adventas, todėl laikas pasitikrinti, kaip ruošiamės sutikti pas mus ateinantį Viešpatį. Į klausimą „Ką gi mums daryti?“ yra vienareikšmis atsakymas: reikia mylėti ir ta meilė turi reikštis ne žodžiais, bet darbais.
Įgyvendinti meilės įstatymą ne visuomet yra lengva, ypač dabartiniu metu, kai visuomenėje tvyro didelis susipriešinimas. Apie tai iškalbingai liudija ir padegta Kauno kalėdinė eglė. Žmonės yra linkę kitaip mąstančius ir tikinčius niekinti, tiesiog jų nekęsti.
Akivaizdžiausia susipriešinimo aktualija yra skiepai nuo COVID-19. Atsirado labai pavojinga liga, prasidėjo didelis mirtingumas, o ligoninės buvo perpildytos sergančių ir mirštančių. Buvo skubama sukurti vakcinas, kurios, jei ir ne visus išgelbsti, tai daugumai padeda, bent sumažina ligos sunkumą bei žmonių mirtingumą.
Visame pasaulyje valstybių vyriausybės, matydamos gresiantį pavojų, perpildytas ligonines ir vis didėjantį apsikrėtusiųjų skaičių, pradėjo ne tik raginti, bet ir įvairiais būdais versti žmones skiepytis, o nepasiskiepijusiems – apriboti darbo, judėjimo bei pramogų galimybes.
Atrodo, viskas logiška ir teisinga, tačiau, kaip dažniausiai nutinka, dalis žmonių skiepų išsigando; kai kas pradėjo aiškinti, kad skiepai yra pavojingi. Negana to, buvo pradėtos kurti sąmokslo teorijos – skiepus ir Galimybių pasą pradėta laikyti žvėries – antikristo ženklu, kuriuo pažymėti žmonės tiesiog rizikuoja savo amžinuoju gyvenimu; šią mintį palaikė net vienas kitas kunigas.
Žmonių, patikėjusių sąmokslo teorijomis, neįtikina, kad popiežius ir beveik visi pasaulio vyskupai pasiskiepijo.
Žmonių, patikėjusių sąmokslo teorijomis, neįtikina, kad popiežius ir beveik visi pasaulio vyskupai pasiskiepijo ir ragina žmones skiepytis, primindami, jog tai meilės pareiga, nes tokiu būdu bent iš dalies apsaugome save ir kitus žmones.
Internetas prisipildė piktų komentarų, kad Bažnyčia pataikauja pasaulietinei valdžiai, o pasiskiepijusieji ir gavusieji Galimybių pasą tiesiog eina į pražūtį ir t. t.
Žmogus yra laisvas turėti savo nuomonę. Iš tikrųjų laisvė yra didelė Dievo dovana, ir tik būdamas laisvas žmogus gali gyventi Dievo vaiko vertą gyvenimą. Tačiau laisvė nereiškia, kad bet ką galima laikyti tiesa; juk dažnai melas, siekdamas užvaldyti žmogaus mintis, prisidengia tiesos skraiste. Velnias, pasitelkdamas melą, bando pavergti žmones.
Jėzus kalbėjo: „Velnias nuo pat pradžios buvo galvažudys ir niekuomet nesilaikė tiesos, – jame ir nėra buvę tiesos. Skleisdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas“ (Jn 8, 44).
Kartais būna nelengva atskirti, kur yra tiesa; ypač sunku laikytis tiesos, kai širdyje kunkuliuoja neapykanta.
Adventas kviečia mus nurimti, neieškoti priešų, o jei kas nors mūsų nekenčia, neatsilyginti tuo pačiu.
Adventas kviečia mus nurimti, neieškoti priešų, o jei kas nors mūsų nekenčia, neatsilyginti tuo pačiu, bet melstis ir už pikta atsimokėti gerumu.
Maldos su Dievu bendrystėje ruoškimės sutikti Šv. Kalėdas ir pas mus ateinantį Betliejaus Kūdikį.
