Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“. (Mt 28, 16-20)
Švč. Trejybės slėpinys
Mozė į laisvę keliaujantiems tautiečiams kalbėjo: „Žinok tat šiandien ir dėkis į širdį, kad Viešpats yra Dievas ir aukštai, danguje, ir čia, žemėje, – nėra kito. Laikykis jo įstatų ir įsakymų, kuriuos duodu tau šiandien tavo labui ir tavo palikuonims po tavęs“ (Įst 4, 39–40).
Dievo įsakymai žmogaus nepavergia, bet išlaisvina.
Į laisvę keliaujantys vakarykščiai vergai, ilgą laiką gyvenę pagoniškoje aplinkoje ir matę tik stabus, buvo praradę vieno Dievo suvokimą. Mozei sunkiai sekėsi įtikinti savo tautiečius, kad kelyje į laisvę juos lydi nematomas, bet galingas Dievas, kurio reikia klausyti, nes tai, ką jis įsako, skirta tik žmonių labui. Dievo įsakymai žmogaus nepavergia, bet išlaisvina.
Dievo Sūnus Jėzus Kristus – naujųjų amžių Mozė – įsikūnijo ir tapo žmogumi, vykdydamas dangaus Tėvo misiją taip pat vesti žmones į Pažado žemę – į amžinuosius Tėvo namus. Jėzaus apreiškimas praplėtė mūsų dvasinį akiratį, leisdamas giliau įžvelgti į Dievo slėpinį. Iš Jėzaus mes sužinojome apie mus mylintį dangaus Tėvą, į kurį galime kreiptis: „Tėve mūsų, kuris esi danguje...“ Sužinojome apie Tėvo Sūnų, tapusį žmogumi, mirusį ant kryžiaus už mūsų nuodėmes, po to prisikėlusį ir įžengusį į dangų. Sužinojome apie Šventąją Dvasią – Globėją, Tiesos Dvasią, siunčiamą žmonėms priminti visko, ką Sūnus buvo kalbėjęs. Ką tik per Sekmines šventėme Šventosios Dvasios išsiliejimą ant apaštalų. Tokiu būdu išryškėja vieno, triasmenio Dievo, slėpinys.
Švč. Trejybės šventėje su visa Bažnyčia meldžiamės: „Tave – nepagimdytąjį Dievą Tėvą, tave – viengimį Sūnų, tave – Šventąją Dvasią Globėja, šventąją ir nedalomąją Trejybę visa širdimi ir lūpomis išpažįstame, garbiname ir šloviname.“
Žmogaus protas be Apreiškimo nebūtų galėjęs giliau įžvelgti į Dievo slėpinį.
Dievas, nors yra nematomas, bet protu atpažįstamas iš jo kūrinių, nes nuodėmės neaptemdytas protas tiesiog krypsta į Dievą kaip visa ko Kūrėją ir Šaltinį. Tačiau žmogaus protas be Apreiškimo nebūtų galėjęs giliau įžvelgti į Dievo slėpinį.
Apaštalas Pauliaus kalba: „Dievo minčių niekas nežino, tik Dievo Dvasia. Mes gavome <...> iš Dievo einančią Dvasią, kad pažintume mums suteiktas Dievo dovanas“ (1 Kor 2, 11–12). Šis vieno, triasmenio Dievo pažinimas yra didžiausia mus apšviečianti ir išlaisvinanti dovana. Dėl to apaštalas Paulius, pats patyręs išlaisvinimo malonę, sako: „Jūs gi esate gavę ne vergystės dvasią, kad ir vėl turėtumėte bijoti, bet gavote įvaikystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“ (Rom 8, 15).
Jėzus, prieš žengdamas į dangų, siuntė savo mokinius į pasaulį kviesti visus žmones padaryti jo mokiniais: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 19–20).
O Švenčiausioji Trejybe, stiprink skelbiančius Evangelijos žinią, pažadink jaunimo širdyse ryžtą pasišvęsti, nešant tikėjimo šviesą Lietuvos žmonėms, kurie dažnai yra pasimetę, susiskaldę ir lenkiami garbinti modernaus gyvenimo stabus.
„Dieve Tėve, atsiųsdamas į pasaulį savo Sūnų – Tiesos Žodį – ir Šventumo Dvasią, tu atskleidei žmonėms giliausius savo būties slėpinius. Leisk mums suvokti amžinosios Trejybės garbę ir lenktis jos didingajai vienybei.“
