Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė. Jis susikvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas. Tie jam atsakė: „Judėjos Betliejuje, nes pranašas yra parašęs: „Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp žymiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis vadas, kuris ganys mano tautą – Izraelį“.
Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: „Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau“. Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis. Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidengė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros. Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, kitu keliu pasuko į savo kraštą. (Mt 2,1-12)
Mes matėme Jo žvaigždę
Viešpaties Apsireiškimo arba Trijų Karalių šventė primena Rytų išminčių apsilankymą Betliejuje ir karališkos pagarbos atidavimą gimusiam Mesijui, o kartu primena, kad Dievas apsireiškia tiems, kurie jo ieško.
Evangelijoje nekalbama, kas buvo tie Rytų išminčiai, kiek jų buvo ir iš kur jie atvyko, todėl Šventojo Rašto tyrinėtojams belieka spėlioti. „Rytai“, kuriuos mini evangelistas, – tai teritorija už Jordano į rytus: pirmiausia didžiulė sirų–arabų dykuma, paskui Mesopotamija ir Persija. Senajame Testamente visos šios vietovės vadintos Rytais. Ne tik žydai, bet ir persai pagal Zaratustros tikėjimo tradiciją laukė gelbėtojo. Istoriškai yra visiškai tikėtina, kad žinios apie žydų laukiamąjį Mesiją – Gelbėtoją buvo paplitusios ir tarp Persijos išminčių. Šios istorinės aplinkybės tyrinėtojams yra įdomios, bet mums – ne pačios svarbiausios.
Horizonte iškilusi ryški žvaigždė išminčiams pasirodė esanti gimusio Gelbėtojo žvaigždė. Vidinis balsas buvo toks stiprus, kad jie ryžosi leistis į ilgą ir sunkią kelionę.
Pasakojime apie Rytų išminčių apsilankymą Betliejuje svarbiausia yra tai, kad žmonės, buvę toli nuo aiškesnio Dievo pažinimo, tyrinėjo juos supantį pasaulį ir ieškojo atsakymo į giliausius žmogiškosios būties klausimus. Kaip šiandien, taip ir anuomet ne visi buvo panašūs į Rytų išminčius. Dauguma rūpinosi tik buitiniais dalykais ir nesivargino, ieškodami gilesnio juos supančios tikrovės suvokimo.
Rytų išminčiai, tyrinėję persų religiją apie gerojo dievo ir piktosios dvasios kovą bei gelbėtojo atėjimą, vienu metu pastebėjo patekėjusią ryškią žvaigždę. Anuomet buvo tikima, kad žmogui gimus pateka jo žvaigždė. Horizonte iškilusi ryški žvaigždė išminčiams pasirodė esanti gimusio Gelbėtojo žvaigždė. Vidinis balsas buvo toks stiprus, kad jie ryžosi leistis į ilgą ir sunkią kelionę. Anuomet kelionė dykumos keliais iš tiesų buvo sunki.
Evangelisto Mato padedami, mes pasitinkame išminčius Jeruzalėje. Jie klausinėja apie gimusį karalių ir net neįtaria, koks pavojus jiems gresia. Jeruzalės karalius Erodas buvo pagarsėjęs ir net du savo sūnus nužudęs tironas. Jis negailestingai šalino iš kelio visus, kuriuos įtardavo kaip potencialius kandidatus į savo sostą.
Erodo žvalgai netruko pranešti karaliui apie svetimšalius, pasirodžiusius Jeruzalėje ir klausinėjančius apie gimusį karalių. Tuomet Erodas susikvietė aukštuosius kunigus bei Rašto žinovus ir teiravosi, kur galėjęs gimti Mesijas. Remdamiesi pranašų žodžiais, Rašto aiškintojai nurodė Betliejų. Erodas tuojau sukūrė planą, kaip atsikratyti gimusio Mesijo – jam padės karaliaus klastos neįžvelgiantys išminčiai. Karalius paprašė išminčių, kad suradę Betliejuje gimusį Mesiją jam praneštų, nes ir jis norįs jį pagerbti.
Išminčiai nuvyko į greta Jeruzalės esantį Betliejų, surado gimusį Kūdikį ir karališkai jį pagerbė aukso, smilkalų ir miros dovanomis. Tačiau sapne Dievo įspėti, jie negrįžo į Jeruzalę, bet kitu keliu pasuko į savo gimtąjį kraštą.
Dievas leidžiasi surandamas tik tų, kurie jo ieško.
Šis Evangelijos pasakojimas apie Rytų išminčius visais laikais buvo ir tebėra aktualus, nes ne tik kalba apie tolimą, su Jėzaus gimimu susijusį įvykį, bet ir primena, kad Dievas leidžiasi surandamas tik tų, kurie jo ieško. Erodas atstovauja žmonėms, Dievo neieškantiems ir pirmenybę teikiantiems medžiaginėms vertybėms, kurių siekia bet kokia kaina, dažnai nesibodėdami net nusikalstamos veiklos. Laisvai įsileidžiamas blogis neleidžia jiems priartėti prie Dievo. Dėl šios priežasties Jėzus, skelbdamas apie prisiartinusią Dievo karalystę, visų pirma ragino atsiversti, tai yra palikti nuodėmės kelią.
Trijų Karalių šventė tepaskatina patyrinėti, kiek mes patys ieškome Dievo artumo, o gal kas nors šitoms paieškoms kliudo. Jei pastebėtume, jog perdėtai domimės tik medžiaginėmis vertybėmis, o dvasinės kelia nuobodulį, tai būtų ženklas, kad kažkas mumyse yra ne taip, kažką turime keisti.
