Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš. Kur aš einu, jūs žinote kelią“. Tomas jam sako: „Viešpatie, mes nežinome, kur tu eini, tai kaipgi žinosime kelią?“ Jėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. Jeigu pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą. Jau dabar jį pažįstate ir esate matę“.
Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!
Pilypas jam sako: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana“. Jėzus taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti! Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą! Tad kaip tu gali sakyti: 'Parodyk mums Tėvą'? Nejau tu netiki, kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?! Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu. Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus. Tikėkite manimi, kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje. Tikėkite bent dėl pačių darbų! Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius, nes aš keliauju pas Tėvą“. (Jn 14, 1-12)
Aš esu kelias tiesa ir gyvenimas
Penktąjį Velykų sekmadienį Mišiose skaitoma Evangelijos pagal Joną ištrauka. Joje girdime Jėzaus atsisveikinimo žodžius, skirtus artimiausiems mokiniams.
Jėzus prieš savo kančią su savo mokiniais valgė vakarienę ir tuo metu tiesiog ore sklandė nuojauta, kad greitai įvyks kažkas nepaprasto ir labai skaudaus. Jėzus siekė padrąsinti mokinius ir jiems kalbėjo: „Tegul neišsigąsta jūsų širdys!“
Tikras krikščionis yra tik tas, kuris Kristų priima kaip Tiesą ir yra pasiryžęs šios tiesos laikytis net tuomet, kai reikia mokėti didelę kainą.
Mus taip pat daug kas gąsdina. Gali užklupti netikėta sunki liga, galime prarasti sėkmingą darbą. Vieną kartą teks atsisveikinti su pačiais brangiausiais asmenimis. Žmonės mūsų gerą vardą gali sumaišyti su purvu. Mus dažnai gąsdina miglota ateitis: ar Lietuva išsaugos laisvę? Ar krikščionybė nebus visiškai išstumta į paribį? Kai arkivysk. Teofilių Matulionį plukdė į Solovkų salas Baltojoje jūroje, kur Leninas kunigams buvo įkūręs griežčiausio režimo lagerį, reikia manyti, kad ir jo širdyje taip pat kirbėjo nerimas. Bet kokiu atveju Jėzus ramina: „Tegul neišsigąsta jūsų širdys!“ Drąsos teikia tikėjimas Dievo Apvaizda, kad be Jo žinios net plaukas nenukris nuo mūsų galvos.
Atsisveikindamas su mokiniais Jėzus apie save pasakė: „Aš esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas.“ Jis pakvietė savo sekėjus eiti Jo keliu ir tą kelią aiškiai nubrėžė Kalno pamoksle. Šio kelio gaires randame Evangelijos puslapiuose.
Žmonės vis bando tiesti naujus kelius į laimę. Prieš šimtą metų Leninas Rusijoje nutiesė kelią į šviesią ateitį ir tuo keliu šimtus tūkstančių nekaltų žmonių, suabejojusių marksistine svajone, nuvedė į katorgą ir mirtį. Šiuo keliu ėjo ir mūsų garbingasis arkivyskupas Teofilius.
Labai išmintinga dažnai savęs paklausti: ar ištikimai einu šiuo keliu?
Mus supanti sekuliari kultūra šiandien kviečia keliauti labai patogiais, bet abejotinais keliais, nes ji neturi jokių moralinių gairių. Krikščioniškas kelias pristatomas kaip atgyvena. Tačiau mums jis nėra atgyvena, bet pats tikriausias ir šviesiausias kelias, kuriuo ėjo visų amžių kankiniai ir šventieji. Tai kelias drauge su Jėzumi. „Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas“ (Jn 10), – skelbia Kristus. Šiuo keliu pradėjome eiti savo Krikšto dieną, o vėliau bandėme jį vis geriau pažinti. Labai išmintinga dažnai savęs paklausti: ar ištikimai einu šiuo keliu?
Jėzus apie save pasakė, kad Jis yra ne tik kelias, bet ir tiesa. Kas yra studijavęs filosofiją, žino, kiek daug yra gyvenę žymių žmonių, įamžinusių savo vardą ir išmintį istorijos puslapiuose, kaip antai Konfucijus, Sokratas, Marksas ir daugelis kitų. Tie žmonės turėdavo savo tiesą, pagal kurią gyveno ir kitus mokė. Tačiau nė vienas iš jų apie save nedrįso pasakyti: „Aš esu tiesa.“ Ir gerai padarė, nes tik Kūrėjas – Dievas gali apie save sakyti: „Aš esu Tiesa.“
Mūsų uždavinys – pažinti dieviškąją tiesą ir pagal ją gyventi.
Mūsų uždavinys – pažinti dieviškąją tiesą ir pagal ją gyventi. Žmonių sukurtos tiesos pavirsta ideologijomis, kurios žmones pavergia, kartais net labai skaudžiai. Mes baisimės tuo, kas šiandien vyksta Šiaurės Korėjoje, kur už nepritarimą komunistinei ideologijai gresia mirties stovyklos. Bet ne mažiau gąsdina, kai laisvajame pasaulyje žmonės tiesiog prievartaujami priimti gender ideologiją, skelbiančią, kad žmogus gali laisvai pasirinkti savo lytį. Ši ideologija yra tarsi dinamitas po krikščioniškos moralės ir šeimos pamatais.
Šiandien žmonės yra gundomi prisitaikyti prie marksistinio liberalizmo, „išplaunančio“ krikščioniškąsias vertybes. Tikras krikščionis yra tik tas, kuris Kristų priima kaip Tiesą ir yra pasiryžęs šios tiesos laikytis net tuomet, kai reikia mokėti didelę kainą. Garbingasis arkivysk. Teofilius tą kainą mokėjo kalinamas Solovkose, Lodenoje pole katorgoje, Vladimiro kalėjime ir Mordovijoje.
„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“, – skelbia Kristus. Savo kryžiumi, mirtimi ir prisikėlimu Jėzus dovanoja mums amžinojo gyvenimo viltį. Ir tik Jis vienas šią viltį paverčia tikrove: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų“ (Jn 10, 10).
