Manydami jį esant keleivių būryje, jie nuėjo dienos kelią, paskui pradėjo ieškoti jo tarp giminių bei pažįstamų. Nesuradę grįžo jo beieškodami į Jeruzalę.
Pagaliau po trijų dienų rado jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį. Visi, kurie jį girdėjo, stebėjosi jo išmanymu ir atsakymais. Pamatę jį, gimdytojai labai nustebo, ir jo motina jam tarė: „Vaikeli, kam mums taip padarei?! Štai tavo tėvas ir aš su sielvartu ieškome tavęs“. O jis atsakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“ Bet jie nesuprato jo žodžių.
Jėzus iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą. Jis buvo jiems klusnus. Jo motina laikė visus įvykius savo širdyje. O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse. (Lk 2,1-52)
Šį pirmąjį sekmadienį po šv. Kalėdų Bažnyčia švenčia Šventosios Šeimos šventę. Evangelija pagal Luką pasakoja apie tai, kaip dvylikametis Jėzus pasilieka Jeruzalėje, nors jo motina Marija ir Juozapas yra pakeliui namo po Paschos šventimo.
Senajame Testamente žydams buvo įsakyta tris kartus metuose – per Paschą, Savaičių bei Palapinių šventes – atlikti piligriminę kelionę į Jeruzalę. Tačiau ilgainiui dėl didelių atstumų kai kurie žydai tokią kelionę atlikdavo kartą metuose ar net kartą gyvenime. Piligrimystė buvo įsakyta tik vyrams, tačiau dažnai keliaudavo ištisos šeimos.
Tikiu, kad tokios kelionės būdavo nemenkas tarpusavio santykių šeimoje išbandymas. Jėzaus, Marijos ir Juozapo šeima vadinama šventąja, bet tai nereiškia, kad ji buvo apsaugota nuo kasdienių kartais labai skaudžių rūpesčių ir išbandymų.
Jėzaus, Marijos ir Juozapo šeima vadinama šventąja, bet tai nereiškia, kad ji buvo apsaugota nuo kasdienių kartais labai skaudžių rūpesčių ir išbandymų.
Taigi, Šventoji Šeima mūsų šeimoms yra dvasinės piligrimystės pavyzdys.
Šeimoje mes pirmiausiai išmokstame bendrauti, sužinome, kas yra gera ir bloga. Šeimoje pažįstame, kas yra meilė, nes ten ją pirmą kartą ir patiriame. Šeimoje mes pirmą kartą išmokstame atleisti ir melstis. Šeimoje sužinome (turime sužinoti!) apie Dievą.
Šeimoje išmokstame vertinti save pačius ir visa kita, mokydamiesi iš to, ką mūsų tėvai kalba bei ką nutyli. Šeima mus formuoja daugeliui metų į priekį.
Žmonijos ateitis priklauso nuo šeimos, nes per šeimą mes ateiname į šį pasaulį. Mūsų laikais dažnai yra bandoma sunaikinti šeimą, jos kilnumą. Kai kurie siūlo ir bando naujai apibrėžti šeimos sampratą, nors tie „apibrėžimai“ visiškai neatitinka Dievo plano.
Kai Dievas Tėvas, trokšdamas atskleisti savo meilę žmogui bei parodyti kelią pas Jį, atsiuntė Jėzų, tai Kristus nenusileido iš dangaus kaip suaugęs žmogus. Jis atėjo kaip Šventosios Šeimos iš Nazareto narys, kūdikis. Dievas pasirinko šeimą norėdamas parodyti mums, jog visos šeimos gali ir turi rasti savo kelią į Jį.
Dievas pasirinko šeimą norėdamas parodyti mums, jog visos šeimos gali ir turi rasti savo kelią į Jį.
Šiuo šventiniu laikotarpiu, kada susirenkame draugėn, turime gražią progą pasvarstyti, ar mūsų šeima dalyvauja Dievo plane. Šventasis Raštas mus moko, kad šeima atspindi Dievo meilės slėpinį: „Jūs, vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save...“ (Ef 5, 25).
Visgi tikra meilė yra konkreti, ir tai paliudija Popiežius Pranciškus bulėje Gailestingumo veidas: „Jis (Dievas) ne tik tikina mus mylįs, bet ir padaro savo meilę regimą bei apčiuopiamą. Meilė išties niekada negali būti abstraktus žodis. Pačia savo prigimtimi ji yra konkreti – kasdienėje veikloje pasireiškiantys ketinimai, nuostatos ir elgsenos. Dievo gailestingumas yra jo atsakomybė už mus“ (MV 9).
Meilė ir atsakomybė – neatsiejami dalykai, tad Dievo žodis mus ragina: „Jūs, žmonos, būkite klusnios vyrams, kaip dera Viešpatyje. O jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas ir nebūkite joms šiurkštūs. Jūs, vaikai, visuose dalykuose klausykite savo tėvų, nes toks klusnumas patinka Viešpačiui. O jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baugštūs“ (Kol 3, 18-21).
Tad maldoje trokškime, kad mūsų ir viso pasaulio šeimos vykdytų Dievo planą, nes tai vienintelis būdas būti laimingais. Tegul mūsų šeimos būna gyvybės šventove, Dievo meilės ir gailestingumo atspindžiu!