Už kokią Lietuvą, tautos išrinktieji? Už tą, kurios Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas pataria neįsileisti pabėgėlių, nes po musulmonių burkomis gali slėptis ginkluoti teroristai vyrai? Ar už tą, kurios Seimo konservatorių partijos atstovė, išvydusi oro uoste besimeldžiantį musulmoną, socialinėje paskyroje pareiškia, kad jai „mintys kyla įvairios“?
Išreiškę savo rasistines, ksenofobines ir homofobines pažiūras viešai kai kurie nesivargina net atsiprašyti. Ir kam, juk jie – Seimo nariai, jiems viskas leidžiama. O tie, kurie visgi nusprendžia tai padaryti, pasiteisina taip nerangiai, kad net koktu klausytis.
Suprask, natūralu, kad oro uoste išvydus besimeldžiantį musulmoną nevalingai palaikai jį teroristu ir nusiteiki lėktuvo katastrofai.
Bene prieš metus buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė savo paskyroje socialiniame tinkle išreiškė neigiamą požiūrį į musulmonus.
„Laukiu sodinimo į lėktuvą Vašingtonas-Frankfurtas. Priešais mane jaunas vaikinas meldžiasi atsisukęs į Meką. Viskas gerai, turbūt, bet mintys kyla įvairios“, – skelbė konservatorė ir pridėjo vaikino nuotrauką.
Internautai šio pasisakymo pro akis nepraleido ir puolė smerkti politikę, tad įrašas netrukus buvo pašalintas ir paaiškinta, kad jis buvo nebaigtas, todėl galėjo pasirodyti islamofobiškas. Negana to, kad politikė neatsiprašė už savo žodžius, pasiaiškindama dar ir pridūrė, kad po diskusijų NATO parlamentinėje asamblėjoje apie ISIS keliamą grėsmę kyla visokių minčių. Suprask, natūralu, kad oro uoste išvydus besimeldžiantį musulmoną nevalingai palaikai jį teroristu ir nusiteiki lėktuvo katastrofai. Ji tarsi supranta, kad pasielgė netinkamai, tačiau bandydama išsisukti tik dar labiau atskleidžia savo tolerancijos stoką.
Po pasisakymo praėjo 11 mėnesių, tačiau politikė ne tik sėkmingai išliko savo poste, bet ir negavo jokio įspėjimo.
O štai liberalė Dalia Teišerskytė, pasakojusi, kad „negras“ – visai gražus lietuviškas žodis, jį, girdi, vartojo net rašytoja, pasakodama dėdės Tomo istoriją, vėliau susizgribo. Gal kolegų liberalų spustelėta, gal gerai pagalvojusi, savo socialinio tinklo paskyroje atsiprašė ir pridėjo nesanti rasistė.
Trumpas atsiprašymas „Facebook“ paskyroje toli gražu neatperka oficialiame Pasaulio lietuvių suvažiavime ištartų skambių frazių. Save ir rinkėjus gerbiančio politiko klaida turėtų būti ištaisyta tokiu pat būdu, kokiu buvo padaryta – viešai, stebint žiniasklaidai bei kolegoms politikams, ne gėdingai pasislėpus už kompiuterio ekrano.
Nei vieno iš minėtų politikų veiksmai nesulaukė tinkamo atsako iš vyriausybės, tad peršasi išvada, jog Lietuvos politikų žodžio laisvė – begalinė, o atsakomybė – nulinė.
Nei vieno iš minėtų politikų veiksmai nesulaukė tinkamo atsako iš vyriausybės, tad peršasi išvada, jog Lietuvos politikų žodžio laisvė – begalinė, o atsakomybė – nulinė. Tuo tarpu, Petro Gražulio homofobija pasireiškia ne tik viešai išsakoma panieka, bet ir agresyvumo protrūkiais. Na ir ką – išnešė iš eitynių ir sveikas sugrįžęs į Seimą.
Populiarėjant skambiai frazei „Lietuva žengia į Vakarus“, šalies valdantieji patys tam prieštarauja barbarišku elgesiu. Pavyzdį tautai rodyti ir už suteiktą pasitikėjimą dėkoti turintys politikai, švaistosi Vakarų pasaulyje nepateisinamais teiginiais. Matyt, prezidentei kalbant apie Vakarų politiką bei atitinkamą elgesį, minėtiems Seimo nariams skamba sena populiari daina: „Vakarėja jau, vakarėja...“. Visa kita – tebūnie po senovei. Tolerancija jiems – svetima vertybė, niekaip nesuderinama su mūsų tautos tradicijomis ir įsisenėjusiomis smerkimo dogmomis.
Neetiškas požiūris į homoseksualus stipriai atsirūgo atlikėjui „Ten Walls“. Po įrašo socialinio tinklo paskyroje muzikantui užsidarė daugybė kelių į muzikos pasaulio scenas. Gausybė pasaulyje išpopuliarėjusio lietuvio koncertų buvo atšaukta, jis išmestas iš festivalių, kuriuose turėjo groti, o kiti atlikėjai viešai pademonstravo panieką tokiam elgesiui.
Negana to, kad vos vienas pasakymas sutrikdė pasirodymų planus, atlikėjo visiems laikams išsižadėjo ir garsūs muzikantai. Būtent taip civilizuotame pasaulyje turėtų būti reaguojama į liežuvio už dantų nenulaikančius viešus asmenis.
Kalbant apie politikus, tai tarsi uždaras ratas – jie išreiškia netoleruotiną netoleranciją, bet didelė dauguma rinkėjų juos palaiko, todėl ir toliau balsuoja už Vakarų pasaulio normų neatitinkančius veikėjus. O kol Lietuvos gyventojai neatsikrato viduramžius siekiančių fobijų, politikai leidžia sau jas demonstruoti ir nesulaukia jokių pasekmių.
Su didele galia ateina ir didelė atsakomybė, kurios dalis Lietuvos politikų nesugebėjo suvokti per dešimtmečius. Kaip savo socialinio tinklo paskyroje rašė Marijonas Mikutavičius, „jeigu D.Teišerskytei liežuvį atrišo „Dėdės Tomo trobelė“ tik įsivaizduok, ką ji išdarinėtų, jei būtų kada pažaidusi GTA“.