Apmaudu, kad tokioje situacijoje atsidūrė ir konservatoriai, kurių garbės pirmininko aistra šachmatams plačiai žinoma. Partijai dėl mero kėdės prasidėjus situacija ant lentos atrodė pakankamai aiški.
Kur kas didesnė dalis žmonių, kuriems nesinorėtų, kad Vilniaus meras iškilmingomis progomis puoštųsi kolorado juostelėmis arba kuriems korupcija paremtos miesto valdymo schemos nėra priimtinos.
Svarbiausias dešiniųjų partijų kandidatų tikslas buvo ir yra trūks plyš pakliūti į antrąjį turą. Tam tereikia peržengti Artūro Zuoko ir Valdemaro Tomaševskio tandemą.
Pirmasis savo rankose turi administracinius išteklius ir puikų viešųjų ryšių išmanymą, antrasis – mobilizuotą tautinių mažumų elektoratą.
Tiesa, abu šie kandidatai turi ir rimtą problemą. Jie itin poliarizuoja visuomenę. Kitaip tariant, už V.Tomaševskį pirmajame ture balsuos didelė rinkėjų dalis, tačiau tai beveik viskas, ko jis gali tikėtis.
Labai panaši situacija ir A.Zuoko atveju. Yra nemaža dalis žmonių, kuriems mero teistumas, abonentinė „Rubikono“ istorija, bėgimas nuo teisėsaugos į užsienį ir dešimtys kitų smulkesnių istorijų, tokių kaip finansinės machinacijos už miestiečių pinigus sukurtoje taksi įmonėje „Vilnius veža“, įspūdžio nedaro. Jie balsuos už A.Zuoką, kad ir kas nutiktų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Skaidrumo pavyzdžiu turėjęs tapti „Vilnius veža“ grimzta įtartinų machinacijų liūne
Vis dėlto yra kur kas didesnė dalis žmonių, kuriems nesinorėtų, kad Vilniaus meras iškilmingomis progomis puoštųsi kolorado juostelėmis, kurie prisimena A.Zuoko liaupses Rusijos planams Karaliaučiuoje statyti atominę elektrinę ir net siūlymą Lietuvai iš jos pirkti elektros energiją, kuriems nepriimtina dabartinio mero pozicija išsaugoti sovietinių karių skulptūras ant Žaliojo tilto.
Tokie rinkėjai moka skaičiuoti ir supranta terminą „sostinės bankrotas“. Jie už šiuos kandidatus nebalsuotų nieku gyvu. Nebent atsitiks taip, kad jiems antrajame ture teks rinktis tarp vieno iš jų, o tai labai realu.
Du jauni, modernūs, dešiniųjų pažiūrų kandidatai su beveik identiškais rinkiminiais šūkiais. Dešiniųjų šansai sostinėje sumažėjo lygiai tiek, kiek pasidalins jų rinkėjų nuomonės.
Dešinieji situaciją puikiai suprato iš karto. Norint laimėti, vienintelis ir aiškus tikslas mero rinkimuose turėjo būti konsoliduoti savo elektoratą ir pakliūti į antrąjį turą, o ten jau situacija būtų kur kas palankesnė. Tam tiesiog reikia surinkti daugiau balsų nei A.Zuokas arba V.Tomaševskis.
Pirmieji apie savo kandidatą mero rinkimuose paskelbė Liberalų sąjūdis. Buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius išėjo aiškiai deklaruodamas siekį didinti sostinės skaidrumą, mažinti milžinišką skolų kuprą ir imtis savivaldybės įmonių, kurios tapo partiniais loviais.
Netrukus apie savo kandidatą pareiškė konservatoriai, kurie po užsitęsusio santykių aiškinimosi partijos viduje į merus galiausiai pasiūlė buvusį premjero Andriaus Kubiliaus patarėją Mykolą Majauską. Jo rinkiminė platforma – „Rubikonas“ turi išeiti, savivaldybės įmonių veiklą reikia peržiūrėti, korupcija netoleruojama.
Du jauni, modernūs, dešiniųjų pažiūrų kandidatai su beveik identiškais rinkiminiais šūkiais. Artūras ir Valdemaras ta proga galėjo atsikimšti šampano ar gero vyno butelį – juk yra, ką švęsti. Dešiniųjų šansai sostinėje sumažėjo lygiai tiek, kiek pasidalins jų rinkėjų nuomonės.
O čia ir cugcvangas – abu kandidatai priversti konkuruoti dėl labai panašaus elektorato, tačiau bandymas aršiai peštis tarpusavyje greičiausiai baigtųsi dalies rinkėjų pastūmėjimu A.Zuoko link ir susigadinta reputacija. Kita vertus, pasyviai konkurentus stebėti taip pat neišeina, nes pats liksi už borto.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vilnius bendrovei „Start Vilnius“ skirs beveik 10 mln. Lt ir darkart parems „Air Lituanicą“
Prof. Vytautas Landsbergis reklaminiame klipe siūlo nepadaryti klaidos ir balsuoti už M.Majauską. Iš tiesų, dabar dešiniųjų pažiūrų rinkėjams klaidą padaryti labai lengva. Jiems būtina pasirinkti tą kandidatą, kuris turi daugiau šansų patekti į antrąjį turą. O tai atspėti yra didelis galvos skausmas.
Kitaip tariant, jei R.Šimašius surinks daugiau balsų, nei M.Majauskas, bet nepateks į antrąjį turą, visi už M.Majauską balsavę žmonės savo paramą padovanos A.Zuokui ir V.Tomaševskiui. Jei daugiau, bet nepakankamai surinks M.Majauskas, visi R.Šimašiaus rinkėjai bus kolektyviai parėmę dabartinį merą ir rusiškomis Georgijaus juostelėmis pasipuošusį europarlamentarą.
Tarpusavyje konkuruodami dešinieji atsisako suvokti, kad naujausių apklausų duomenimis, jų populiarumas kartu sudėjus yra mažesnis nei vienų socialdemokratų.
Kodėl reikėjo sąmoningai sukurti tokią A.Zuokui ir V.Tomaševskiui patogią situaciją? Kodėl dešiniesiems nepakovoti už sostinės mero postą jungtiniu frontu?
Vienintelis atsakymas yra politiniai reitingai. Skelbiamos apklausos rodo, kad Liberalų sąjūdis populiarumu beveik susilygino su Tėvynės sąjunga.
Politinė konkurencija stiprėja ir sostinės mero postas, neabejotinai, suteiktų didžiulį pranašumą vienai iš partijų.
Konservatoriai tai puikiai suvokia ir lozungas „Tokia didelė partija negali mero rinkimuose neturėti savo kandidato“, iš tiesų reiškia: „Mums nėra svarbi reali opozicija korupcijos simboliu tapusiam A.Zuokui, o R.Šimašiaus laimėjimas mus net susilpnintų.“
Neabejoju, kad panašia logika konservatorių adresu būtų vadovavęsi ir liberalai, jei diskusijos dėl bendro kandidato būtų iš viso prasidėjusios.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dalia Grybauskaitė: „Tikrai nebalsavau už tą, kuris praskolino Vilnių“
Bėda tik ta, kad dešinieji atsisako suprasti, jog naujausių prieš rinkimus darytų apklausų duomenimis, jų populiarumas kartu sudėjus yra mažesnis nei socialdemokratų. Algirdas Butkevičius už tokį pasitikėjimo reitingą turėtų padėkoti iš krizės šalį išvedusiems dešiniesiems, bet tūlam stebėtojui specialiai piešiamas vaizdas, kad Lietuva klesti valdant kairiesiems ir veržiasi diržus į valdžią atėjus dešiniesiems. Jokie krasnickai ar radvilos to nepakeis.
Apie tai, kad antroji pagal populiarumą partija Lietuvoje yra „Tvarka ir teisingumas“, kurios lyderis keikia eurą ir viešai ragina Lietuvą neerzinti Rusijos klausdamas: „Ar esame pasiryžę taip lengvai sugriauti viską, kas pasiekta per penkis dešimtmečius Europoje ir ketvirtį amžiaus Lietuvoje?“, neverta net kalbėti.
Didesnė bėda vilniečiams yra tai, kad sostinėje toliau šeimininkaus teistas asmuo, kurio abonentinis valdymas Vilnių atvedė prie bankroto ribos.
Dar didesnė bėda vilniečiams yra tai, kad sostinėje toliau šeimininkaus teistas asmuo, kurio abonentinis valdymas Vilnių atvedė prie bankroto ribos.
Pastaruoju metu Vilniaus miesto savivaldybė pažėrė krūvą vizualizacijų ir ateities projektų: „Taip atrodys Neries krantinė, o taip Lazdynų baseinas.“
Visa tai primena greitųjų kreditų prisiėmusio vyro pažadus savo žmonai nupirkti prabangius kailinius, kad tik ji nepyktų ir juo patikėtų dar kartą.
Ir patikės, kur ji dings.
